PALANGOS PARKO STEBUKLINGOSIOS PUŠYS

 

Parengė Jurga Palangytė

 

Jos buvo dvi, suaugusios viena stora šaka taip, kad negalėjai atskirti, kurios šaka į kurią įaugo. Žmonės pasakodavo, kad tų pušų poveikis didžiulis: ramina, gydo, padeda šeimos reikaluose. Būk tai, čia atėjus ir iš visos širdies paprašius galima buvę susigrąžinti ir mylimąjį. Žmonės tikėjo, kad landžiojant tarp tų pušų ir trinantis prie jų geriau sugydavę ir greičiau suaugdavę išnirę bei sulūžę sąnariai. Stebuklingai šios pušys veikdavusios atseit tik tada, jei atėjęs prie jų kalbėdavai tokius žodžius: „Lai suauga mano lūžęs stibikaulis, kaip jūs dvi kad esatau suaugusios” arba „Sutaikink mane su vyru, kaip tiktai suaugusios pušys kad gyvena” arba „Pririšk prie manęs mano mylimąjį (...), kaip tie medžiai kad yra susirišę” ir kita. 

Šias pušis Palangos botanikos parke galėjai pamatyti dar XX amžiaus pradžioje. Laikui einant jos sunyko. Šiandien net ir Palangos senbuviai nebežino tos vietos, kur šios pušys augo. 

Nuotrauka iš Žemaičių kultūros draugijos informacinio kultūros 
centro archyvo (gauta iš Algirdui Koniui atitekusio Igno Končiaus fotoarchyvo). 
Nuotraukos autorius nenurodytas

  ©  Lietuvos dailės muziejus,                                                                                                                                                          Atnaujinta  2010.07.13
  ©  Palangos botanikos parkas,
  © Žemaičių kultūros draugijos informacijos centras
Svetainės technologinė priežiūra: Unesco katedra humanitarams, Matematikos ir informatikos institutas