- Pačioje devynioliktojo
amžiaus pabaigoje grafai Tiškevičiai pasikvietė Į
Lietuvą visame pasaulyje pagarsėjusį kraštovaizdžio
architektą Edouardą
André (1840-1911). Jis jiems suprojektavo keturis
parkus: Palangos, Užutrakio, Trakų Vokės ir
Lentvario, kurie meniškumu prilygo gražiausiems
Europos parkams.
- Po šimto metų Lietuvos
visuomenė gražiai paminėjo Palangos parko prie
Birutės kalno įkūrimą. VĮ „Lietuvos paštas“
šia proga išleido specialų voką ir pašto ženklą
(dail. Gražina Oškinytė), kuriame pavaizduotas parkas
iš paukščio skrydžio labai panašiai, kaip kadaise
parko kūrėjas Edouardas André jį nupiešė savo
projekto perspektyvoje. Palangos pašte 1997 metų
birželio 1 d.„pirmosios dienos“ antspaudu buvo
žymimos pašto siuntos.
- Klaipėdietis skulptorius
Motiejus Narbutas Palangos parko šimtmečio proga
sukūrė gražų medalį. Žurnalas „Žemaičių
žemė“ paskyrė visą 1997 metų pirmąjį numerį
Palangos parko praeičiai ir dabarčiai nušviesti.
Straipsnių parašė archeologas Vladas Žulkus,
istorikai Zita Genienė ir Libertas Klimka, buvę parko
direktoriai Kazimieras Urbanavičius (1928-2000) ir
Evaldas Navys, žurnalo redaktorė Danutė Mukienė ir
kt. Pavienius plačius straipsnius apie Palangos parką
išspausdino žurnalai: „Žemėtvarka ir melioracija“,
1997, Nr. 1 (autoriai Vaiva Deveikienė ir Steponas
Deveikis) ir „Architektas“, 1997, Nr. 2-3 (autorė
Elena Brundzaitė-Baltrus).
- Pagrindinis parko
šimtmečio paminėjimas įvyko 1997 metais, kai
rugsėjo 5 dienos rytą į „Vyturio“ poilsio namų
salę susirinko per 70 tarptautinės mokslinės
konferencijos „Lietuvos želdynų ateitis“ dalyvių.
Konferenciją pradėjo Palangos meras Pranas Žeimys ir
parko direktorius Antanas Sebeckas. Buvo prisiminti gyvi
ir jau mirę Palangos parko tvarkytojai, tyrinėtojai.
Pagerbtas įžymus lenkų kraštovaizdžio architektas,
garsių knygų apie senuosius parkus autorius prof.
Longinas Majdeckis. Jis buvo pažadėjęs atvykti į
Palangos konferenciją, deja, liepos 14 d. netikėtai
mirė. Prisiminėme pirmąjį po karo Palangos parko
direktorių Praną Martinaitį (1898-1972) ir
įžymųjį dendrologą bei kraštovaizdžio architektą
Leoną Čibirą (1921-1992). Pastarojo žmona akių
gydytoja profesorė Irena Čibirienė dalyvavo
konferencijoje.
- Po to konferencijoje
kalbėjo E. André asociacijos prezidentė p. Florence
André Kaeppelin iš Prancūzijos. Ji papasakojo apie
savo prosenelio Edouardo André darbus Europoje ir Pietų
Amerikoje bei apie jos senelio, kraštovaizdžio
architekto René André (1867-1942) veiklą.
- Šiaurės kraštų parkų
plėtojimo problemas išdėstė prof. Olavas Skage iš
Švedijos. Lietuvos kraštovaizdžio architektų
sąjungos pirmininkas prof. Vladas Stauskas aiškino
pajūrio kopų panaudojimo poilsiui galimybes. Archit.
dr. Liucijus Dringelis vaizdžiai parodė, kaip Palangos
statybos užima parkams numatytas teritorijas. Palanga
po Tiškevičių neįkūrė nė vieno naujo parko. Dr.
L. Dringeliui labiausiai rūpėjo Sveikatos parko
likimas. Daug jėgų ir laiko kadaise jis atidavė
rengdamas parko projektą, jau buvo pradėti ir vietos
tvarkymo darbai. Ir štai dalį parkui skirtos žemės
savivaldybė išdalijo naujoms viloms statyti.
- Vilniaus Gedimino
technikos universiteto dėstytojas Alvydas Žickis
siūlė išeitį. Savivaldybėse reikėtų kurti
želdynų tvarkymo skyrius, kurie perimtų dalį
architektūros ir urbanistikos, komunalinio ūkio,
kultūros ir aplinkos apsaugos skyrių funkcijų. Miesto
kraštovaizdžio architektas būtų vienas to skyriaus
vadovų. Želdynų tvarkytojai taptų lygiaverčiais
architektų, komunalininkų ir kitų miesto žemės
naudotojų partneriais. Tai padėtų išsaugoti
želdynams skirtą žemę ir sudarytų normalias
sąlygas jų priežiūrai.
- Daug pranešėjų (prof.
Jurgis Bučas, dr. Laimutis Januškevičius, dr. Petras
Grecevičius, Kęstutis Labanauskas ir kt.) įvairiais
aspektais nagrinėjo Palangos parko būklę, lygino jį
su kitais Lietuvos parkais. Palangos parkas sovietų
okupacijos laikais buvo privilegijuotas. Tai, matyt,
nulėmė poreikis turėti reprezentacinį objektą
svarbiame kurorte, taip pat ir labai meniškai
sukomponuoto parko įtaiga. 1960 metais tuometinė
vyriausybė išskyrė jį iš kitų ir leido finansuoti
jo priežiūrą. Nuo to laiko Palangos parkas turi savo
administraciją ir yra veikiantis modelis, pavyzdys,
kaip reikėtų tvarkyti Lietuvos želdynus.
- Konferencijoje nedalyvavo,
bet savo pranešimų tekstus atsiuntė prof. Angelė
Vyšniauskaitė, doc. Evaldas Navys, prof. Frederique
Tanguy iš Angers (Prancūzija) ir prof. Andris Zvirgzds
iš Rygos.
- Konferencijos dalyviams
buvo surengta vakaronė, kurioje grojo Palangos tautinis
ansamblis. Vėliau jie aplankė Kretingą, Salantus (M.
Valančiaus ir Orvidų sodybas), Platelius, Plinkšių
parką ir Mažeikius. Mažeikiuose apžiūrėjo mūsų
laikų iškilaus kraštovaizdžio architekto Alfonso
Kiškio (1910-1994) sukurtą parką.
- Konferencijos idėjas
gražiai paskelbė Lietuvos radijas, net keturis kartus
pakartojęs šiam renginiui skirtą analitinę kultūros
laidą „Proskyna“ (redaktorė Jolanta Jurkūnienė).
Palangos parko šimtmečio minėjimą puikiai papildė
Lietuvos televizija, sukūrusi dokumentinį filmą „Sveikas,
pone André“, kurio scenarijaus autorius ir režisierius
Vidmantas Bačiulis. Trukmė 45 minutės. Pirmą kartą
parodytas Lietuvos televizijoje 1999 metų rugsėjo 19
d., sekmadienį, 9 val. vakare, o pakartotas 2000 m.
rugsėjo 12 d., antradienį.
- Parko šimtmečio
šventiniai renginiai paskatino keliauti. 1998 metų
kovo 27 d. kelionių agentūros „Švitė“ autobusu
savaitei į Prancūziją išvyko 30 žmonių grupė. Ją
sudarė daugiausia kraštovaizdžio architektai ir
dendrologai. Aplankyti Paryžiaus parkai, Luaros slėnis
bei E. André sodyba La Croix-en-Touraine (La Krua en
Turen), o pakeliui ir Liuksemburgas, kur kadaise E.
André kūrė parkus. Keliauti ir pamatyti daug padėjo
E. André asociacijos prezidentė ir jos nariai.
- Paskutinę 1999 metų
rugpjūčio mėnesio savaitę Lietuvoje viešėjo E.
André asociacijos 24 nariai iš Prancūzijos. Jie
apžiūrėjo visus keturis E. André suprojektuotus
parkus Lietuvoje, pabuvojo Vilniuje, Kaune, Trakuose,
Juknaičiuose, Nidoje, Palangoje, aplankė Orvidų
sodybą prie Salantų, Kryžių kalną prie Šiaulių ir
kt. Kelionėje po Lietuvą juos visur sutiko ir
palydėjo Lietuvos kraštovaizdžio architektų
sąjungos, Trakų istorinio nacionalinio ir Palangos
botanikos parkų atstovai.
- Jūsų rankose knyga, į
kurią sudėti Palangos parko šimtmečiui skirti
konferencijos pranešimai. Palangos savivaldybė
parėmė mokslinę konferenciją. Lietuvos
kraštovaizdžio architektų sąjunga konkurso tvarka
gavo dalį lėšų iš Lietuvos Respublikos kultūros
ministerijos šio leidinio išleidimui. Vilniaus dailės
akademija padėjo ją parengti ir išleisti. Visiems
parėmusiems nuoširdžiai dėkojame.
-
 |
 |
 |
| Parko
pušys ir beržas |
Gėlynai
parko aikštelėse ir augalai prie senojo parko
tvenkinio pavasarį |
| Danutės
Mukienės ir Aldo Žolio nuotraukos. 2002-2003
metai |
;)
;)
;)
;)
;)
;)
;)
;)
;)
