-
- Nesenas Palangos parkas, tačiau
daugelį jo įkūrimo faktų gaubia paslaptis. Ne išimtis
ir Birutės kalno šlaite esanti Lurdo grotos imitacija.
Palangos Lurdas visada šešėlyje, šaltas ir netikėtas
šioje smėlio ir pušų karalijoje...
- Kaip rodo rašytiniai
šaltiniai, Lurdą parko įkūrėjas Feliksas Tiškevičius
savo žmonos Antaninos skatinamas įrengė jau baigus
pagrindinius parko įkūrimo ir rūmų statybos darbus.
Tyrinėtojai čia beveik vieningi - tai buvo 1898 -ieji arba
1901-ieji metai. Nemažai įdomių faktų apie šio statinio
atsiradimą paskelbė „Bangos" žurnalas 1932 metų
19-ame numeryje. Iš čia paskelbtų pasakojimų sužinome,
kad tiek Birutės kalno koplyčią stačiusiam klebonui K.
Steponavičiui, tiek Lurdą įkūrusiam F. Tiškevičiui,
tuometinė valdžia turėjo nemažai pretenzijų. Kodėl?
Atsakymą randame tame pačiame leidinyje: „Rusai,
tiesdami nagus į Pabaltę", buvo supratę, kad
katalikybė stovi skersai kelio jų „politikai", tad
visai nuosaiku, kad ėmėsi statymą trukdyti (... )”.
- Kaip yra pasakojęs grafo F.
Tiškevičiaus prievaizdas, mintis įkurti Lurdą Palangoje
grafui kilo per jo vestuvinę kelionę po Europą, kur
Lurdas jam padarė didelį įspūdį. Prievaizdas Palangoje
gyveno nuo 1899 metų birželio 15 dienos, tad ir Lurdo
statyba vyko jo akyse. Pasak prievaizdo, Feliksas
Tiškevičius Palangoje įsikūręs 1891 metais. Prieš
pereidamas gyventi į tais laikais vadinamus Medyno rūmus
(dabar - Gintaro muziejaus pastatas), kurie buvo baigti
statyti 1897 metais, jis iš Paryžiaus išsikvietė žymų
prancūzų parko architektą Eduardą Andrė, kuris sukūrė
dabartinio Palangos parko projektą. Jame buvę numatyta
pastatyti ir Lurdą. Kiek prisiminė prievaizdas, Lurdas
buvo statomas tuo pat metu, kai buvo kuriamas parkas.
- Kaip yra pasakoję senieji
palangiškiai ir jau minėtas prievaizdas, visi Lurdo
statybai panaudoti akmenys yra natūralūs. Jie tik
sucementuoti. Akmenys buvo atvežti iš Pryšmončių kaimo,
o kai kurie net iš Kretingos. Buvo panaudota akmenų ir iš
tuometinio Palangos senojo tilto. Už kubinį sieksnį
akmenų grafas mokėjęs po 20 rublių. Iškilmingo naujojo
statinio pašventinimo nebuvę, nes Lurdo nišoje pastatyta
didelė šv. Panelės Marijos skulptūra, buvusi prieš ją
nuperkant pašventinta ir atvežta iš pačio tikriausio
Lurdo. Ši skulptūra neišliko. Spėjama, kad ją sudaužę
latviai, kurie labai mėgdavo šalia jos su savo „hersdamen”
fotografuotis. Žmonės manė, kad ši skulptūra
stebuklinga, melsdavosi prie jos. Sudaužytoji skulptūra
buvo pakeista žymiai mažesne Šv. Marijos skulptūrėle,
kuri buvo pirkta iš darbėniškio Vitkausko. Tuo pat metu
klebonas P. Šniukšta per Šv. Kazimiero draugiją Palangai
išrūpino didesnę Šv. Marijos skulptūrą, kuri iš Lurdo
buvo iškelta į bažnyčią tik penktame šio amžiaus
dešimtmetyje. Na, o prasidėjus Lietuvos tautiniam
atgimimui, Palangai Šv. Marijos akmeninę skulptūrą
padovanojo Vilius Orvydas. Ji buvo pastatyta Lurdo nišoje
ir ten stovėjo apie dešimtmetį. Dabar nišoje tradicinė
Šv. Mergelės marijos skulptūra.
- Grafai Tiškevičiai, kurdami
Palangos kurortą, yra itin daug gero padarę mūs
pajūriui. Kodėl jie tuo rūpinosi? Atsakymą yra pateikęs
jau minėtas prievaizdas: „Palanga anų laikų „šlėchtai"
buvo „jedyne polskie uzdrowisko nad Baltykiem...“
- Prie Lurdo iki pat II-ojo
pasaulinio karo pradžios gana dažnai vykdavo religinės
apeigos, ypač tuo metu, kai Palangoje skautai, ateitininkai
ar kitos krikščioniškos jaunimo organizacijos
organizuodavo savo renginius.
- Sovietinės valdžios metais,
praėjus kuriam laikui po to, kai iš Lurdo nišos buvo
pašalinta šv. Marijos skulptūra, prie jo buvo vasaromis
buvo pradėti organizuoti poezijos vakarai - eiles
skaitydavo jų autoriai, aktoriai. Atgimimo pradžioje ši
tradicija keletą metų buvo primiršta, tačiau
paskutiniuoju laiku vel atgaivinta. Kurorte vykstant
folkloro šventėms, prie Lurdo pagal tradiciją renkasi
giedoti senieji šio krašto giedoriai.
- Ant Birutės kalno ir prie
Lurdo besimeldžiančių žmonių paskutiniais metais beveik
nepamatysi. Nevysta tik gėlės šalia Lurdo esančioje
Birutės kapo vietoje.
-
- Danutės Mukienės nuotraukos
-