-
- Palangos parkas
– vienas iš gražiausių Lietuvos peizažinių parkų, įkurtas
1899 m. pušimis apaugusiose Baltijos pajūrio kopose.
Parko projektą grafo F. Tiškevičiaus užsakymu paruošė
garsus to meto prancūzų architektas-peizažistas Eduardas
André. Spėjama, kad pasitelkti į pagalbą šį architektą
grafą paskatinęs vokiečių architektas Švechtenas,
suprojektavęs puošnius neorenesansinio stiliaus Palangos
dvaro rūmus. Iš pradžių parkui buvo skirta 60 ha
teritorija, kuri XX a. viduryje buvo išplėsta iki 86 ha.
Parkas sudarytas iš dviejų kontrastingų, bet organiškai
susiliejančių į vieningą visumą dalių – reguliaraus
(geometrinio) išplanavimo rūmų aplinkos ir puikaus peizažinio
parko su meistriškai suplanuotomis erdvėmis, takų sistema,
atveriančia parko lankytojams netikėtus nepakartojamo grožio
reginius, puikias perspektyvas su galingais pavieniais medžiais
bei jų grupėmis. Prieš šiaurinį rūmų fasadą puošniai
atrodo erdvus parteris su taisyklingos konfigūracijos fontanu
ir skulptūra. Pietinę rūmų terasą labai pagyvina pusmėnulio
formos rozariumas su skulptūra. Nepakartojamo grožio ir
paslaptingumo parkui suteikia jūros artumas, kurios ošimas
audringomis dienomis aiškiai girdimas visoje parko
teritorijoje. Parko reginių įvairovę maloniai papildo
tvenkiniai su vaizdingomis pakrantėmis, tilteliais ir ramaus
poilsio vietomis. Ant Birutės kalno lankytoją pasitinka
nedidelė koplytėlė,su greta jos įrengta poilsio aikštele.
Iš čia pro lieknus pušų kamienus atsiveria jūros vaizdai.
Savotišku parko simboliu tapo skulptoriaus R. Antinio skulptūra
„Eglė žalčių karalienė“. Parko medžių ir krūmų
asortimentą parinko belgų sodininkas Beisenas de Kolonas.
Jis vadovavo ir 1895-1899 m. vykusiems parko kūrimo darbams.
- Palangos parkas
– vienas iš turtingiausių egzotiniais medžiais ir krūmais
šalies senųjų parkų. Nepatikrintais duomenimis, jį
kuriant buvo pasodinta apie 500 egzotinių sumedėjusių augalų
rūšių ir formų. Deja, laikas padarė savo. Parkas labai
nukentėjo per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus, daug
jautresnių šalčiams augalų iššalo per šaltąsias žiemas,
kiti gi žuvo nuo senatvės.
- Šiuo metu čia
auga apie 150 svetimžemių
sumedėjusių augalų rūšių ir formų. Iš jų paminėtinos
net 7 kėnių rūšys, įvairūs puskiparisiai, kadagiai,
maumedžiai, pušys, pocūgės, 8 eglių rūšys ir formos,
tujos, kanadinė cūga, 7 klevų rūšys ir dekoratyviosios
formos, 3 kaštanų rūšys, popieržieviai beržai, katalpos,
5 uosių rūšys ir formos, riešutmedžiai, hortenzijos,
kerijos, sausmedžiai, raugerškiai, obelys, ievos, kamšteniai,
sidabrakrūmiai, rododendrai ir daug kitų augalų… Natūralų
foną parke sudaro brandus, estetinio efekto apogėjų pasiekęs
pušynas su nedidele juodalksnio ir kitų medžių rūšių
priemaiša. 1960 m. šalies gamtosaugininkų pastangomis buvo
įkurta speciali įstaiga, besirūpinanti šio unikalaus parko
priežiūra ir tvarkymu – Palangos botanikos parkas. Šios
įstaigos darbuotojų ir Palangos savivaldybės bendrų
pastangų dėka Palangos parkas vėl tapo gražiausiu ir šiuo
metu geriausiai tvarkomu šalies parku. Tikimės, kad toks jis
liks ir ateityje.
- Šiandien, žiūrint
dendrologo-profesionalo akimis, norėtųsi Palangos parką
praturtinti egzotiniais medžiais ir krūmais. Juk pirminiame
parko kūrimo etape jų čia buvo žymiai daugiau. Švelnus jūrinis
klimatas sudaro puikias sąlygas auginti tokias rūšis ir
formas, kurios niekur kitur Lietuvoje negali augti. Medžių
grupių ir masyvų pakraščių suformavimui ypač tiktų įvairios
rododendrų rūšys ir formos. Šalia parko administracinio
pastato būtų galima įkurti nedidelį, apie 1 ha ploto,
rododendrų dekoratyvinį sodelį. Bet čia jau ateities
planai, kuriuos reikėtų apsvarstyti tiek su parko
administracija, tiek su Palangos savivaldybe.
- Parkas puikiai
tvarkomas ir prižiūrimas. Norėtųsi tikėti, kad ateityje
panašiai bus tvarkomi ir kiti šalies senieji parkai, kurie
tuo tarpu dar yra užmiršti ir apleisti.
;)
;)
;)
