Reprezentaciniai Palangos
grafų Tiškevičių rūmai pastatyti 1897 metais.
Projekto autorius - Berlyne gyvenęs vokiečių
architektas Francas Švechtenas. Šį dviejų aukštų
mūrinį pastatą nuolatiniam gyvenimui Palangoje buvo
pasistatęs grafas Feliksas Tiškevičius. Tai
neoklasicistiniai rūmai, turintys renesanso, baroko,
klasicizmo bruožų bei kompozicijos elementų. Pastatas
yra taisyklingos konfigūracijos, lenkto fasado su
puslankio pavidalo terasa. Į ją pakylama laiptais,
kuriuos puošia Paryžiuje padaryta liūto skulptūra ir
vazos. Pietinėje rūmų fasado pusėje - kolonų
portikas ir terasa su baliustrada. Iš šios pusės
patenkama į rozariumą. Prie vakarinės rūmų fasado
pusės yra prijungta neorenesansinio stiliaus bruožų
turinti aštuonkampė koplyčia, kurios stogas kupolas
turi formą. Rūmų fasadai yra dviejų tarpsnių,
langai ir portalai dekoruoti orderiniais
elementais.
Karo ir pokario metais
pastatas buvo gerokai apgadintas. Rūmai restauruoti
1957 metais pagal architekto Alfredo Brusoko projektą.
Po to čia keletą metų veikė Lietuvos Dailininkų
sąjungos kūrybos namai. Menininkai šiuose rūmuose ne
tik kurdavo, organizuodavo savo darbų parodas, bet ir
poilsiaudavo.
1963 m. rugpjūčio 3 d.
Tiškevičių rūmuose atidarytas Lietuvos dailės
muziejaus filialas - Gintaro muziejus, kuris čia veikia
iki šiol. Iš pradžių muziejaus ekspozicijos užėmė
vos 96 kv. m ir jose
buvo rodomi 478 eksponatai. Palaipsniui Palangoje
susiformavo svarbus gintaro rinkimo, tyrinėjimo ir
populiarinimo centras. Šiuo metu muziejaus lankytojus
plačiai pažinčiai su gintaru kviečia net 15 salių,
kurių bendras plotas 750 m2. Ekspozicijos pasakoja apie
gintaro susidarymo istoriją, jo paplitimą, prekybos
kelius, gintaro apdirbimą, panaudojimą.
Didelė ir bene labiausiai
lankytojų dėmėsio sulaukianti - gintaro inkliuzų
kolekcija. Iš pagrindinių ekspozicijų salių galima
patekti ir į Tiškevičių rūmų koplyčią. Joje
paskutiniaisiais metais organizuojamos įvairios
teminės dailės parodos.
;)
;)
;)
