MUZIEJAUS
VEIKLOS PIRMASIS DEŠIMTMETIS
(svarbiausios
datos ir skaičiai)
Parengė
Danutė Mukienė. Antano Tranyzo nuotraukos
|
^
LDM organizuotos archeologinės ekspedicijos
dalyviai (iš kairės): R. Mickūnienė, V. Valatka,
V. Macienė, G. Butkevičienė, N. Murelytė, A.
Tranyzas, B. Tautavičienė, A. Tautavičius, A.
seliava, R. Budrys
< LDM organizuotų
ekspedicijų dalyvis Vitas Valatka
<
Archeologinės ekspedicijos dalyviai (iš kairės);
A. Tranyzas, G. Butkevičienė, P. Mickūnienė, B.
Tautavičienė, V. Macienė |
^
Iš kairės: B. Mickūnienė, B. Kunkulienė, R.
Budrys
^
Iš kairės: V. Valatka, R. Budrys, A.
Tautavičius, B. Tautavičienė |
|
1963 m.
rugpjūčio 3 d. Palangos gintaro muziejų Lietuvos
kultūros ministerijos pavedimu kaip savo muziejaus
padalinį įkūrė Vilniaus valstybinis dailės muziejus
(nuo 1966 m. - Lietuvos dailės muziejus). Ta proga 1963
m. rugpjūčio 3 d. 15 val. Palangoje, Dailininkų
kūrybos namuose (tuo metu Klaipėdos g. 4), įvyko
iškilmingas muziejaus atidarymas. Renginį kartu su
Lietuvos dailės muziejumi organizavo Lietuvos kultūros
ministerija ir Palangos miesto vykdomasis komitetas.
Muziejaus
įkūrimo iniciatorius, pirmosios ekspozicijos rengėjas,
jos teminio plano autorius buvo tuo metu Lietuvos
dailės muziejaus direktoriumi dirbęs Pranas Gudynas,
ekspozicijos dailininkas – dabartinis Lietuvos
dailės muziejaus direktorius, tuo metu dirbęs
direktoriaus pavaduotoju, Romualdas Budrys, architektas
– Julius
Masalskis. Jie surado tuo metu gana įdomų ir iki to
laiko Lietuvos muziejų praktikoje nenaudotą interjero
sprendimo būdą.
Pirmoji
muziejaus ekspozicija užėmė 96 kv. m plotą, joje buvo
pateikti 478 eksponatai. 186 iš jų depozito teisėmis
buvo gauta iš įvairių Lietuvos muziejų.
1963 m.
muziejuje dirbo tik 3 žmonės. Vėliau, plečiantis
ekspozicijos plotams, muziejaus darbuotojų skaičius padidėjo.
Tarp pirmųjų Palangos gintaro muziejaus kolektyvo narių
buvo budėtoja A. Mykolaitienė, salių prižiūrėtoja V.
Urbonienė, technikas A. Mykolaitis.
Pirmojoje
salėje lankytojai buvo supažindinami su gintaro
istorija, senaisiais jos dirbiniais. Pristatomą muziejaus
gintaro inkliuzų kolekciją sudarė 132 eksponatai.
Antrojoje muziejaus salėje buvo eksponuojami geriausi
gintaro dirbinių pavyzdžiai, sukurti profesionalių
menininkų ir liaudies meistrų.
Visuomenės
susidomėjimas muziejumi nuo pat jo veiklos pradžios buvo
didžiulis (per pirmuosius penkis metus muziejų aplankė
600 tūkstančių lankytojų). Tai Lietuvos dailės
muziejų skatino nemažinti dėmesio muziejaus eksponatų
rinkimui, jų moksliniam tyrinėjimui. Toliau buvo
rengiamos archeologinės ekspedicijos, kurių metu
surinkti eksponatai papildydavo muziejaus ekspozicijas.
Pirmaisiais
metais po muziejaus įkūrimo muziejaus rinkinys
pasipildė Šventosios durpyne surastais neoloto
laikotarpio stovyklų gintaro žaliava bei dirbiniais ir
pirmo tūkstantmečio archeologiniais radiniais. Lietuvos
dailės muziejus Kretingos, Šilutės bei Šilalės
rajonuose esančiuose VIII-XIII a. kapinynuose
ekspedicijas organizuodavo kiekvieną pavasarį.
Pirmaisiais
Palangos gintaro muziejaus veiklos metais vertingų meno
kūrinių, unikalių gintaro gabalų, inkliuzų Lietuvos
dailės muziejus nemažai nupirko iš kolekcininkų,
gintaro apdirbimo meistrų.
1965 m.
Palangos gintaro muziejui Tiškevičių rūmuose
papildomai buvo perduotos dar dvi salės, iki to laiko
priklausiusios Lietuvos dailės fondo kūrybos namams. Po
to Palangos gintaro muziejaus ekspozicijų plotas
išsiplėtė iki 750 kv. m.
Dailininkų
kūrybos namus perkėlus į kitas patalpas, Tiškevičių
rūmuose buvo padarytas kapitalinis remontas ir 1968 m.
birželio 28 d. antrame rūmų aukšte atidaryta Lietuvių
liaudies meno paroda, kurioje buvo pristatoma XIX-XX a.
pradžios lietuvių liaudies dailė: įvairių regionų
tautiniai rūbai, audiniai, keramika,
taikomosios-dekoratyvinės dailės kūriniai,
skulptūrėlės, kryžius, kryžių geležinės
viršūnės, koplytėlės. Parodos planą parengė LDM
mokslinės bendradarbės A. Mikėnaitė ir A.
Stravinskienė.
1967 m.
muziejuje pradėjo dirbti mokslinė bendradarbė G.
Butkevičienė, vėliau tapusi muziejaus vedėja. Po kurio
laiko muziejuje papildomai pradėjo dirbti moksliniai
bendradarbiai P. Mickūnienė, V. Litvaitienė, A.
Tranyzas.
1968 m.
muziejaus žinion perduotas visas Palangos grafų
Tiškevičių rūmų pastatas.
Kasmet daug
dėmesio muziejuje buvo skiriama eksponatų kaupimui, jų
apskaitai, aprašinėjimams,, topografinių kortelių
pildymui, mokslinei inventorizacijai. Muziejus 1973 m. (po
10 jo veikimo metų) čia jau buvo 14800 eksponatų.
Nuo 1969 m.
vasaros muziejaus pirmajame aukšte veikė išplėsta,
moksliškai pertvarkyta gintaro ekspozicija.
1970 m.
rugpjūčio 13 d. muziejų aplankė milijoninis lankytojas
- Sovietų sąjungos atstovybės Vašingtone antrasis
sekretorius Edmundas Juškys. Jį pasveikino LDM
direktorius Pranas Gudynas ir muziejaus vedėja G.
Butkevičienė.
1971 m.
muziejuje pradėtos rengti gintaro apdirbimo meistrų
(liaudies meistrų ir profesionalių dauilininkų) kūrybos
parodos.
1973 m.,
muziejui pažymint veiklos 10 metų sukaktį, jame jau
buvo pabuvoję 1727905 lankytojai.
1973 m. spalio
18-20 dienomis Palangos gintaro muziejuje įvyko mokslinė
konferencija, skirta Gintaro ekspozicijos atidarymo
dešimtmečiui. Konferencijoje pranešimus perskaitė: P.
Gudynas (įžanginis pranešimas), R. Budrys („Gintaro
ekspozicija ir jos vystymo perspektyvos“), V. Katinas („Morfologiniai
ir geologiniai gintaro bruožai“), R. Rimantienė („Gintaro
dirbiniai neolito laikotarpio archeologijoje“),
A.Tautavičius („Gintaro radiniai I-XIII a.
archeologijos paminkluose“), J. Lukšėnienė, J.
Vaitkus („Archeologinio gintaro eksponatų
konservavimas, panaudojant vakuminę kamerą“), A.
Tranyzas („Gintaro muziejus - švietimo ir propagavimo
centras“), F. Daukantas („Šiuolaikinės gintaro
meninio apdirbimo tendencijos“).
Literatūra:
1. 1963-1973 m.
Lietuvos dailės muziejaus istorija (albumas). Palanga, 1973
Antano
Tranyzo nuotraukos. Iliustracijos iš Palangos gintaro
muziejaus archyvo
|
|