Parengta pagal
Algirdo Gaigalo publikaciją „Juodkrantės
gintaro lobio pėdsakai“, paskelbtą „Mokslas ir
gyvenimas“
žurnale (2000 m. Nr. 12)
XIX a. viduryje Juodkrantėje,
Kuršių marių dugne, firmai
“Stantien
und Becker” kasant gintarą (1858-1899 m.) buvo surinktas
neolito laikų gintaro dirbinių lobis.
Ši firma kasmet iškasdavo 85 t gintaro. Archeologiniai
radiniai išgriebti iš marių dugno semiant holoceninį
litorinos laikų (prieš 5500 metų) smėlį ir jį sijojant
semtuve.
Unikalų
Juodkrantės lobį 1882 m. aprašė R.Klebsas. Apie šiuos vėlyvojo
akmens amžiaus
Narvos kultūros gintaro
meno dirbinius garsas paplito po visą
pasaulį. Dažnai
jie minimi Lietuvos archeologų darbuose ir vadovėliuose su
piešiniais, perpieštais iš R.Klebso ir kitų knygų. Iš
viso buvo surinkti 434 radiniai. Ypač patraukė
dėmesį stilizuotos gintarinės žmonių figūrėlės.
Vertingiausi radiniai pateko
į Karaliaučiaus Alberto universiteto muziejų, kur iki
Antrojo pasaulinio karo buvo saugomi. Juos aprašė
profesorius K.Andrė 1937 m. Karaliaučiuje išleistoje
knygoje. 1944 m. pabaigoje artėjant frontui Karaliaučiaus
Alberto universiteto muziejaus gintaro eksponatai buvo
evakuojami. Jų likimas ilgą laiką buvo
nežinomas, manyta, kad jie negrįžtamai prarasti. Tačiau vėliau
jie buvo
aptikti paslėpti
netoli Žemutinės Saksonijos miesto Getingeno pilies.
Sukrautus irstančiose dėžėse juos pastebėjo okupacinės
kariuomenės kareiviai. 1958 m. kai kurie pateko į Getingeno
Jurgio Augusto universiteto Geologijos ir mineralogijos
institutą ir muziejų.
Man dirbant Lenkijos mokslų
akademijos Žemės muziejuje pagal bendrą darbų projektą su
prof. habil. dr. Zbignevu Vuiciku (Zb. Wójcik), kolegė prof.
habil. dr. Barbara Kosmovska-Ceranovič (Kosmowska-Ceranovicz)
padovanojo savo pačios su Henriku Panera redaguotą knygą
apie gintaro tyrimus (Investigations into Amber). Knyga (285
p.) išleista 1999 m. Gdanske Gdansko archeologijos muziejaus
ir Lenkijos mokslų akademijos Žemės muziejaus. Knygoje įvairiais
gintaro nuosėdų, inkliuzų, archeologijos, fizinių cheminių
analizių ir gaminių klausimais paskelbti net 37 straipsniai.
Dėmesį patraukė Zigfrido Riškovskio ir Gerdo Veisgerberio
publikacija (Siegfried Ritzkowski, Gerd Weisgerber, Die
neolithishen Bernsteinartefakte der Bernstein-sammlung der
ehemaligen Albertus-Universität zu Königsberg i. Pr., p.
137-150). Šiame straipsnyje autoriai išsamiai aprašo 18
gintaro archeologinių radinių,
kurie karo metais buvo išgabenti iš Karaliaučiaus ir dabar
yra Getingeno universiteto Geologijos ir paleontologijos
muziejuje. Iš aprašytųjų 4 unikalūs
neolito gintaro meno dirbiniai priklauso Juodkrantės
lobiui: 3 vaizduojamos antropomorfinės figūros;
vienas radinys primena pakabutį. Šios
trys gintarinės žmonių figūrėlės
priklauso neolito “Juodkrantės kultūrai”.
Juodkrantės gintaro skulptūrėlių
veidai plokšti, trikampiai. Manoma, kad tai ne veidas,
o kaukė, kuri reiškė kokią nors mitinę būtybę.
Pirmoji figūrėlė,
pažymėta Getingeno universiteto muziejaus inventoriaus Nr. 58-001,
yra didžiausia: 14,30 cm ilgio (aukštis), 5,70 cm pločio ir
1,67 cm storio. Sveria 80,30 g. Gerai nugludinta (nušlifuota).
Ji stilingiausia, primena moterį. Galva suapvalinta, aukštai
iškelta viršum gražiai išryškintų pečių. Kaktoje
matyti netaisyklinga natūralaus
gintaro duobutė. Kaklas platokas ir šiek
tiek įsmaugtas.
Veidas iškilęs stilizuotu trikampiu. Smakras smailokas. Akys
įrėžtos siaurais
neaštriais pagilinimais su duobutėmis viduryje. Figūrėlės
šonuose nuleistos
rankos atskirtos nuo liemens platokais pagilinimais. Pažastyse
išgręžtos dvigubo
kūgio skylutės.
Kojos perskirtos giliu pleištišku pagilinimu, tačiau
j pavaizduota tik nedidelė dalis. Straipsnio autoriai
inventorinio šios figūrėlės
aprašymo gale rašo: “Kopija - Palangos gintaro muziejuje,
Lietuva”. Antra figūrėlė
(muziejaus inventoriaus Nr. 58-002) keliais įrėžiais labai paprastai
meniškai padaryta. Ji kitokio stiliaus negu pirmoji. Matmenys
mažesni: 9,57 cm ilgio (aukštis), 4,35 cm pločio ir 1,54 cm
storio. Svoris yra 36,28 g. Figūrėlės
veidas ryškiai atskirtas nuo liemens. Iškili nosis išryškinta
pagilintu lankeliu
veide. Burna pabrėžta šiek tiek įstrižu siauru grioveliu.
Ilgesniais ir ryškesniais
grioveliais nuo figūrėlės
atskirtos nuleistos rankos. Kojas
skiria perpjova. Liemuo, nelyginant švarkelis, atskirtas
skersinio griovelio briauna. Grioveliais atskirtos rankos ir
liemuo iš nugaros pusės. Skersai
rankų plaštakų ir pečių figūrėlėje
kiaurai pragręžtos skylutės. Trečioji figūrėlė
(muziejaus inventoriaus Nr. 58-003) primena žmogų, panašų
į tupinčią pelėdą. Žandai
tiesiogiai susilieja su akiduobėmis. Jie platūs,
pagilinti ir plokšti. Kairiajame žande
lūpų
kamputyje išgręžta apvali kiaurymė. Rankos
nuo liemens atskirtos pailgomis kiauromis ovaliomis išpjovomis.
Tiesa, kairioji ranka
nutrupėjusi nuo pat peties. Figūrėlės
apačioje matyti dvigubo kūgio
skylė. Kojų neturi. Ši mistinė figūrėlė
pati mažiausia iš visų trijų surastų
Juodkrantės lobio gintarinių skulptūrėlių.
Jos ilgis (aukštis) - 7,74 cm,
plotis - 3,10 cm ir storis - 0,59 cm. Sveria vos 7,78 g. Prie
figūrėlių
aprašymo autoriai prideda dviejų pusių piešinukus ir šoninį
pjūvį,
kurie leidžia susidaryti aiškesnį vaizdą apie šiuos
archeologinius radinius.
Ketvirtas Juodkrantės lobio radinys primena pakabutį. Jo
dydis: 1,72 x 1,80 x 0,90 cm (1,7 cm aukščio, 1,80 cm pločio
ir 0,90 cm storio). Sveria 0,92 g. Getingeno muziejuje
inventoriaus Nr. 58-004. Kur yra kiti Juodkrantės lobio
radiniai, dar nežinoma. Tokių antropomorfinių figūrėlių
buvo penkios. Jos aprašomos knygoje “Lietuvos archeologijos
bruožai” (autoriai:
P.Kulikauskas, R.Kulikauskienė ir A.Tautavičius), Vilnius,
1961 m., ne tik R.Klebso knygoje 1882 metais. Tarybų Lietuvos
enciklopedijoje, išleistoje Vilniuje 1958 m., I t., 621 p. įdėtos
Juodkrantės gintaro lobio 8 archeologinių radinių spalvotos
nuotraukos. Sutikrinę su vokiečių paskelbtų archeologinių
radinių, saugomų Getingeno universiteto Geologijos ir
mineralogijos muziejuje, kataloginiais aprašymais ir piešinukais,
pastebėjome nesutapimą. Enciklopedijoje parodyti du gintaro
radiniai (1 ir 8) kaip iš Juodkrantės, tačiau iš tikrųjų
jie yra iš Lenkijos. Kitų enciklopedijoje pateikiamų tariamų
Juodkrantės radinių (2, 5, 6 ir 7 gintaro dirbinių) vietos
vokiečių yra nurodytos kaip nežinomos. Šie eksponatai galbūt
galėjo priklausyti Juodkrantės gintaro
archeologinių radinių lobiui? Getingeno
muziejuje surasti ir naujai aprašyti Karaliaučiaus Alberto
universitete iki Antrojo pasaulinio karo saugoti kai kurie
gintaro eksponatai padės tiksliau identifikuoti išlikusius
unikalius Juodkrantės gintaro lobio archeologinius radinius. Dabar
yra surasta ir žinoma daugiau neolito gintaro lobių Lietuvos
pajūryje ne tik Kuršių
nerijoje, bet Palangoje ir Šventojoje. Panašus gintaro
dirbinių ir žaliavos
lobis buvo surastas kasinėjant Šventosios neolito stovyklas.
Habil. dr. R.Rimantienės straipsnis apie šį lobį buvo
paskelbtas “Mokslo ir gyvenimo” žurnale
1967 m., Nr. 11, p. 17 (“Atradimai Šventosios pelkėse”).
Svarbi ir neolito
laikų gintaro meno
dirbinių kopijų problema. Meninių vertybių originalais,
ypač jeigu ilgą laiką jų likimas buvo nežinomas, galima
palaikyti falsifikatus ir meistriškai pagamintas kopijas. Man
būnant
Lenkijoje šį kartą su prof.
habil. dr. B.Kosmovska-Ceranovič, kuri Lenkijos mokslų
akademijos Žemės muziejuje vadovauja gintaro skyriui, aptarėme
šį klausimą. Jau treti metai lenkų gintaro,
geomologijos ir aukso dirbinių žinovai keturis kartus per
metus leidžia specialų žurnalą juvelyrams “Polski
Jubiler”. Žurnalo redkolegijai priklauso ir minėtoji
profesorė. Ji 1998 m. vasaros numeryje straipsnyje apie
gintaro dirbinių
dokumentavimą ir žymėjimą iškėlė būtinybę
gintaro kopijas kitoje pusėje žymėti
mažąja raide “f” (forgery - kopija, falsifikatas). Tai
reikalinga mokslui. Žinome, kad Baltijos gintaras turi
specifinių savybių ir išsiskiria iš kitų
kraštų gintaro radinių. Nesant pažymos gintaro kopiją
galima palaikyti už tikrąjį
radinį. Tai gali suklaidinti tyrinėtojus. Antra vertus,
galioja meno kūrinių
autorių teisę ginantys teisiniai įstatymai. Jie galioja ir
neolito gintaro meno
originalams. Savininkas, savo kolekcijoje turintis tokių
originalių dirbinių
nepažymėtas raide “f” kopijas, gali būti
nubaustas pagal autorinių teisių
tarptautinius įstatymus didelėmis piniginėmis baudomis.
