PALANGOS BOTANIKOS PARKO SKULPTŪROS IR KITI 
PARKO LANKYTINI OBJEKTAI
 
Parengė Danutė Mukienė ir Antanas Sebeckas
Palangos gintaro muziejus Palangos botanikos parko planas. Iliustracija iš Palangos botanikos 
parko archyvo		 Palangos botanikos parko didysis parteris
 
Adresas: Vytauto g. 15, LT-5720 Palanga
Tel.: (8-460) 49270, 49271
El. paštas botanikosparkas@takas.lt 
Birutės kalno koplyčia
„Tau Birute“. Skulptorė Konstancija Petrikaitė - Tulienė
Huberto Luis-Noelio skulptūra „Rebeka“ parko rozariume
Rotonda
Skulptūra pagal M. K. Čiourlionio „Zodiako ženklų“ triptiką „Šaulys“. Skulptorius ­ Steponas Šarapovas, architektas - Algis Knyva
Skulptūra „Eglė žalčių karalienė“. Skulptorius Robertas Antinis (vyresnysis), architektas Alfredas Paulauskas
Paminklas karo metais nukankintų žydų atminimui įamžinti
Palangos Lurdas
Sargo namelis ir pagrindinis  įėjimas į parką
„Laiminančio Kristaus“ skulptūra
Skautų stovyklavietės paminklinis akmuo
Skautų stovyklavietės paminklinis akmuo, ant kurio yra LR prezidento A. Smetonos ir skautų vado B. Powell’io įrašai
Parko administracinis pastatas ir oranžerija
Tautos vado ąžuolas

Palangos botanikos parkas įkurtas Šventojo Birutės miško teritorijoje ir ilgą laiką vadintas Birutės parku. Jis yra pietinėje senosios Palangos dalyje. Rytuose parkas ribojasi su Klaipėdos plentu (Vytauto g.), pietuose – su Nemirsetos mišku, vakaruose – su Baltijos jūra, pliažo kopomis. 
Jūros pakrante parkas tęsiasi 1,5 km. 

GINTARO MUZIEJUS

Muziejus įkurtas grafo F. Tiškevičiaus rūmuose, kurie pastatyti 1897 m. Juos projektavo Berlyne gyvenęs vokiečių architektas Francas Švechtenas. Rūmai restauruoti 1957 m. pagal architekto Alfredo Brusoko projektą. 1963 m. rugpjūčio 3 d. Tiškevičių rūmuose atidarytas Lietuvos dailės muziejaus filialas - Gintaro muziejus, kuris veikia iki šiol. Dabar jame 15 ekspozicijų salių, kurios užima apie 750 m². Muziejaus gintaro rinkinyje ­ apie 29 tūkst. eksponatų. Centrinis rūmų pastatas sujungtas su koplyčia, kurioje veikia trumpalaikės parodos. 

BIRUTĖS KALNO KOPLYČIA
Birutės kalno koplyčia pastatyta 1869 m. pagal architekto K. Majerio projektą. Koplyčios statyba rūpinosi Palangos klebonas kunigas K. Steponavičius. Prieš tai čia stovėjo kryžius, medinė šv. Jurgio koplytėlė. Pagonybės laikais ant šio kalno būta mūsų protėvių paleoastronominė observatorija, pagoniška žvejų ir žemdirbių šventykla.
Dabar Birutės kalno koplyčią puošia septyni 1976 m. įrengti vitražai, kurių autorius dailininkas Liudas Pocius. Kalno papėdėje ­ Lurdas.

Autorė skulptorė Konstancija Petrikaitė-Tulienė. Pastatyta 1965 m. simbolinėje kunigaikštienės Birutės amžino poilsio vietoje, Birutės kalno papėdėje ant akmens, kuriame iškaltas užrašas „Tau, Birute”. Skulptūrėlė 1,5 m. aukščio. 1992 m. vasario 11 d. ir 1998 m. skulptūrėlę buvo mėginama pavogti ir sunaikinti. Abu įvykiai baigėsi laimingai – skulptūrėlė buvo surasta ir grąžinta į ankstesnę vietą.
 
DIDYSIS (PRIEKINIS) PARTERIS
Jis suformuotas prieš centrinį įėjimą į rūmus. Jis turi elipsės formos aikštę su fontanu jos viduryje. Nuo rūmų baliustradinės terasos į parterį patenkama besileidžiančiais laiptais. Iš priekio šis parteris akcentuotas „Laiminančio Kristaus” skulptūra.
 
Jis įrengtas prie pat rūmų, pietinėje parterio dalyje. Į jį nusileidžiama galiniais laiptais, einančiais nuo rūmų terasos. Kaip ir pirmaisiais parko gyvavimo metais, čia lankytojai vasarą gali grožėtis įvairiaspalvėmis rožėmis. Rozariume stovi  Huberto Luis-Noelio „Rebekos“ skulptūra.
 
Prancūzų skulptoriaus Huberto Luis-Noelio skulptūra „Rebeka“ („Vandens nešėja“) į Palangos botanikos parko rozariumą perkelta 1983 metais iš Vilkėnų dvaro parko (Šilutės r.). „Rebeka“ restauruota Prano Gudyno muziejinių vertybių restauravimo ir konservavimo centre. 
 
Rotonda (pučiamųjų instrumentų orkestro estrada) pastatyta 1927 m. grafo Felikso Tiškevičiaus laikais čia beveik kasdien grodavo palangiškių ar į svečius atvykusių muzikantų orkestras. Po Antrojo pasaulinio karo šią tradiciją ne kartą buvo bandoma atgaivinti, tačiau ji sunyko neatgavusi ankstesnio populiarumo.
Atstatyta 1997 m. Dabar čia kiekvieną vasarą vyksta koncertai, kurie sutraukia nemažai poilsiautojų, kurorto gyventojų.
 
Jo vietoje anksčiau buvo grafų Tiškevičių daržas. Jis nuolat keitė savo išvaizdą. Pietinė pusė anksčiau buvo įstiklinta, o šiaurinėjė išmūryta siena. Anksčiau parterį aptverdavo. Yra išlikę dviejų skulptūrų postamentai. Matosi ir buvusio fontano vieta. Nėra surasta mažojo parterio senųjų nuotraukų, todėl pilną jo vaizdą dabar atkurti sudėtinga.
 
Skulptorius ­ Steponas Šarapovas, architektas - Algis Knyva. Ji yra šiaurinėje parko dalyje, į dešinę nuo centrinio įėjimo į parką, prie Dariaus ir Girėno gatvės, ant Jaunimo kalnelio. Tai ne pramogų objektas, o baltų senkapis, kuriame vėliau buvo laidojami žydų tautybės žmonės.
 
Vienas iš labiausiai parke lankomų objektų, viena iš gražiausių, meniškiausių ir geriausiai Lietuvoje žinomų skulptūrų. Jos autorius - skulptorius Robertas Antinis (vyresnysis), architektas Alfredas Paulauskas. Pastatyta 1960 m. prie pagrindinio tako į rūmus.
 
Jis yra naujosios parko dalies pietvakarinėje pusėje, netoli tako, palei kopas einančio Klaipėdos pusėn. Tai didžiulis rausvos spalvos granitinis akmuo, kuriame žydų ir lietuvių kalba parašyta: „Šio miško pietinės dalies kopose nacistiniai budeliai ir jų vietiniai talkininkai 1941 m. žiauriai nužudė 105 žydus. Tebūna šventas šių nekaltų aukų atminimas”. Paminklas pastatytas simbolinėje masinių žudynių vietoje 1989-aisiais metais.
 
Lurdą Palangos parko įkūrėjas Feliksas Tiškevičius savo žmonos Antaninos skatinamas įrengė jau baigus pagrindinius parko įkūrimo ir rūmų statybos darbus ­ apie 1901-uosius metus (kai kuriuose leidiniuose nurodoma 1898 m. data). Visi Lurdo statybai panaudoti akmenys yra natūralūs. Jie sucementuoti. Lurdo nišoje anksčiau stovėjo didelė Švč. Panelės Marijos skulptūra. Ji neišliko. Tarpukario metais čia buvo atvežta nauja Švč. Panelės Marijos skulptūra. Pokario metais, sužinojus, kad ji gali būti sunaikinta, skulptūra atvežta į Palangos bažnyčią ir čia saugoma iki šiol. Prasidėjus Lietuvos tautiniam atgimimui, Palangai Šv. Marijos akmeninę skulptūrą padovanojo Vilius Orvydas. Kurį laiką nišoje stovėjo ši skulptūra. Paskutiniais metais ji pakeista tradicine Švč. Panelės Marijos skulptūra, kuri padaryta pagal minėtą Palangos bažnyčioje saugomą iš lurdo pokario metais atvežtą skulptūrą..
Pastate, kuris grafo F. Tiškevičiaus laikais buvo pastatytas prie (iš viso specialiai padarytų įėjimų į Palangos botanikos parką yra 12), veikia parko Informacijos centras, suvenyrų bei palangos botanikos parke išaugintų gėlių parduotuvė.
 
1993 m. birželio 14 d. Palangoje, Botanikos parko didžiajame parteryje, priešais grafo Tiškevičiaus rūmus, palangiškio Vitalijaus Litvaičio ir kitų Palangos kultūros žmonių rūpesčiu atstatyta ir Telšių vyskupo J. E. Antano Vaičiaus pašventinta „Laiminančio Kristaus” skulptūra, kurią pagal išlikusius archyvinius dokumentus, nuotraukas atkūrė skulptorius Stasys Žirgulis. Pirmoji „Laiminančio Kristaus” skulptūra (autorius nežinomas - spėjama, kad ji buvo atvežta iš Paryžiaus). Parke buvo pastatyta jau užbaigus kurti parką (XIX-XX amžių sandūroje). Sovietinės valdžios nurodymu ji buvo sunaikinta pokario metais. 
Palangiškio skulptoriaus Juliaus Vertulio sukurta medžio skulptūra, 1974 m. pastatyta šalia Meilės alėjos, netoli „Vaidilutės“ kavinės, Birutės kalno.
 
1934 m. Tautininkų sąjungos Palangos skyriaus nariai Birutės kalno papėdėje, pagerbdami Lietuvos Respublikos prezidentą Antaną Smetoną, pasodino ąžuoliuką ir pavadino jį Tautos vado ąžuolu. Pavadinimas prigijo, ąžuoliukas prigijo. Dabar tai jau galingas medis. Anksčiau apie ąžuolą sutvarkytame trikampiame žemės plote smėlio fone puikavosi užrašas „Sveikiname tautos vadą“.  
 
Administracinio pastato antrajame aukšte įrengta 300 kv. m. ploto oranžerija. Joje rengiamos gėlių ir meno dirbinių (dažniausiai keramikos) parodos. Visa tai - parko ūkinėje zonoje, kuri įrengta parko pietrytinėje dalyje, prie mažojo parterio. Didžiausią ūkinės zonos dalies dalį užima stacionariniai ir plėvele traukti šiltnamiai. Čia yra dirbtuvėlės, tvartas paukščiams, sandėliai, paskutiniais metais suformuotas dekoratyvinių augalų kiemelis.
 
SKAUTŲ STOVYKLAVIETĖS PAMINKLINIS AKMUO
Akmuo stovi apie 500 metrus į pietus nuo Birutės kalno esančiame Skautų slėnyje, kur 1933 m. rugpjūčio 15 d. šioje vietoje vykstant skautų renginiams lankėsi Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona ir pasaulio skautų judėjimo vadas lordas Robertas Baden Pawell’is. Įamžinant minėtą įvykį, akmenyje iškalti A. Smetonos ir B. Powell’io ir jo žmonos inicialai. Po Antrojo pasaulinio karo palangiškiai, saugodami paminklą nuo sunaikinimo, jį paslėpė. 1989 m. pabaigoje šis paminklas atstatytas senojoje vietoje. 

Kiti lankytini objektai Palangoje ir Šventojoje >>>

Danutės Mukienės, Aldo Žolio, Juozo Baltiejaus nuotraukos

 

  

  ©  Lietuvos dailės muziejus,                                                                                                                                                     Atnaujinta  2010.07.13
  ©  Palangos botanikos parkas,
  © Žemaičių kultūros draugijos informacijos centras
Svetainės technologinė priežiūra: Unesco katedra humanitarams, Matematikos ir informatikos institutas