- Įdomūs
1894 m. Palangoje viešėjusio iš Liepojos atvykusio
Kyrupio atsiminimai, iš kurių sužinome, kad jau tada
parkas buvęs gražus ir jame kasdien grojusi muzika.
1897–1899 metais pagal E. Andrė projektą aikštelėse
dar buvo sodinami didžiuliai medžiai. Miškas užėmė
143 ha, o parkui buvo išskirta 70,32 ha. Viskas
koncentravosi aplink rūmus: keliai, takai, aikštelės,
statiniai, įrenginiai. Viskas buvo meniškai, stilingai
suderinta. Pagrindiniai keliai vingiavo trimis
kryptimis. Du pagrindiniai prasidėdavo nuo pagrindinių
įvažiuojamųjų vartų, buvusių prie Klaipėdos
kelio. Šie čia pat išsiskirdavo: vienas ėjo tiesiog
jūros link, pasukdamas pro arklides į rūmų galą nuo
Birutės kalno, o antrasis – tiesiog į rūmus, į jų
parterį, esantį prieš centrinį fasadą į miesto pusę.
Trečias kelias ėjo Vilimiškės link taip pat
dabartine linkme, kaip ūkinis kelias. Šiuos kelius –
lyg magistrales – jungė keleliai ir takai.
- Šie
antriniai ir pėsčiųjų judėjimo takai, taip pat kaip
ir pagrindiniai keliai, buvo išvingiuoti kreivėmis,
tikslingai išvedžioti – arba baigdavosi kuriuo nors
statiniu, įrenginiu, arba praeidavo pro kurią nors
pramogų vietą (tvenkinį, teniso aikštelę, poilsiui
skirtą lapbūdę, paviljoną ir panašiai).
Taigi parko takai buvo išplanuoti natūraliai ir
prasmingai.
- Per
teniso aikštelę ilgainiui buvo pravestas vidutinio pločio
kelias.
- Pagrindinis
aikščių tikslas, kaip rašo A. Raulinaitis, buvo
sukurti gražias, meniškas, bet natūralias panoramas,
kurios atsivertų žiūrint iš rūmų arba į juos. Net
iki dabar kai kur aikštelėse yra užsilikę to laiko
parko stiliaus principu stovėję rinktiniai, gražūs,
pavieniai medžiai, kuriuos sodindavo, kaip pasakoja tai
matę žmonės, jau didelius, visus jų šonus paremdami
vielų stygomis. Meniškai puošiant tų aikščių
pakraščius, pakraštiniai medžiai būdavo padengiami
įvairiais krūmais ir vietomis papuošti gėlių
guotais. Mėgiamiausios gėlės dekoravimui buvo
begonijos.
- Tokios
didžiulės, panoraminės aikštės buvo į pietus,
rytus ir dvi į šiaurę nuo rūmų. Paviljono kairėje
pusėje stovėjęs tarnautojų namas, o pakalnėje dar
ir dabar tebestovinti ledainė. Šiame paviljone didikai
retkarčiais užkandžiaudavo (tik su žymiais svečiais).
Iš čia atsiverdavo nuostabus vaizdas į rūmus.
Pastato pietinėje pusėje buvo betekančios saulės,
pusapskritimio formos rožynas. Jo abiejuose šonuose
– laiptai, kuriais būdavo pakylama į rūmų terasą,
o tarp laiptų juostomis ėjo pylimėliai. Šios juostos
buvo apsodintos rožėmis, erškėtrožėmis, o viršutinė
(jau terasoje) – gražiai karpytais bukmedžiais,
kurie buvo susodinti dviejų metrų atstumu vienas nuo
kito. Rozariumo šlaituose augo vynuogės. Abiejuose tų
laiptų bei terasų šonuose (į vakarus tarp klevų, o
į rytus tarp krūmų) į eglių guotą buvo įsiterpusios
įdubos –aikštelės. Minimi medžių guotai tęsėsi
ir pasibaigdavo alyvų bei alyvėlių krūmais lygiai su
rožynu, apsaugodami jį nuo rytų bei vakarų vėjų.
Pats rožynas buvo apvestas erškėtrožėmis
apsipynusiais metaliniais puslankiais. Likusi aikštės
dalis (nuotaka tarp parko ir minėto rožyno) kaip ir
dabar tęsėsi iki rytinės aikštės. Natūralūs įdubimai
buvo pridengti krūmais bei papuošti gėlėmis. Ši
nuotaka buvo padengta veja, kurią vietomis puošė gėlių
guotai ir pavieniai rinktiniai puošnūs medžiai. Rytinė
aikštė baigėsi medžių bei krūmų juosta, atskyrusi
ją nuo tvenkinio. Į Klaipėdos kelio pusę ši aikštė
baigėsi teniso aikštele, kuri buvo gražiai apjuosta
krūmais bei gėlėmis. Tarp jos ir tvenkini kalnelyje
buvo rūsys, o nuo jo į rūmus bei teniso aikštelę ėjo
stiklinė altana, kurioje buvo auginami šampinjonai.
Netoliese buvo po vieną išmėtyti šuliniai, iš kurių
paduodavo į rūmus vandenį.
- Ne
mažiau puošni buvo ir priešais rūmus esanti šiaurinė
aikštė. 1905 m. leidinyje apie Palangą paminėta, kad
dar daug lėšų reikėtų tam, kad parkas būtų pilnai
įrengtas pagal E. Andrė projektą. Tai rodo, kad ne
viskas, ką buvo sumanęs E. Andrė, buvo iš karto įgyvendinta.
- Tankiame
eglyne, prie šiaurinio tvenkinio krašto, aplink medį
buvo įrengta grybo formos pastogėlė. Keičiant
tvenkinio vandenį, jis būdavo nuleidžiamas į pajūrio
žemumą.
- A.
Raulinaitis išskiria Birutės kalvą su iškyšuliu,
lyg pilaitės priešpiliu į pietus, kurioje kadaise buvęs
šulinys. Rašoma, kad legendinis kalnelis taip pakitęs,
kad sunku pasakyti, kaip reikėtų jį
restauruoti.
- A.
Raulinaitis išskiria dar dvi pradžioje naudotas aikšteles:
taip vadinamą gėlyną,
daržovyną bei medelyną. Jie buvo į pietryčius nuo rūmo.
Aikšteles kirto kelias, ėjęs pro rūmų rytinį fasadą
Klaipėdos plento link bei į Vilimiškę. Abi šios aikštelės
buvo panašios formos – keturkampės, o prie jų,
antroje jas kertančio kelio pusėje, į šiaurę, ėjo
pusapvaliai takeliai. Ten stovėjo daržininko gyvenamas
namas ir ūkiniai pastatai. Šios aikštelės taip pat
buvo parko–miško gilumoje ir buvo atskirtos lazdynais
bei gražiu takeliu. Arčiau rūmų buvo gėlyno
aikštė. Èia buvo fontanas ir ant atitinkamų
pjedestalų stovėjo dvi skulptūros. Žmonės yra
pasakoję, kad tai buvusios moterų figūros. Aukštutinėje
aikštelėje buvo daržovynas su šiltnamiais bei didžiulis
vandens rezervuaras po žeme, iš kurio vamzdžiais
vanduo patekdavo į fontaną. Iš šio rezervuaro būdavo
laistomos daržovės ir gėles, keičiamas vanduo
tvenkiniuose. Paties tvenkinio krantai, išskyrus
rytiniame gale esamą gražią pakalnėlę–nuotaką,
buvo apaugę medžiais ir krūmais. Tvenkinyje
auginamoms gulbėms buvo padarytas plaukiojantis namelis
– iš beržinių netašytų rąstelių. Tvenkinio
pakraščiuose stovėjo suoliukai. Buvo čia ir iš
akmens skalų padarytų laiptelių.
- Nors
parkas lyg ir slėpėsi miške, gražiame pušyne, bet
nuo Palangos pusės jis visas buvo aptvertas medinių
apvalainių rąstelių tvorele. Pagrindiniai vartai stovėjo
dabartinėje vietoje, prie Klaipėdos plento. Ir tvorelė,
ir vartai buvo papuošti žiedais, o virš vartų, žmogaus
ūgio aukštyje, kabojo kryželiai. Šalia įvažiuojamųjų
vartų buvo įrengti varteliai pėstiesiems. Kairėje
vartų pusėje, kaip ir dabar, stovėjo vežėjo–sargo
namelis.
-
- Literatūra:
- A. Raulinaitis. „Palanga
ir jos parkų istorija"
;)
;)
;)
