Susitikimas su Eduardo Andrė produkraite

SUSITIKIMAS SU EDUARDO ANDRÉ PRODUKRAITE

Regimantas Pilkauskas

Florens André-Kepelin
(Florence André Kaeppelin) ir
Palangos botanikos parkas
prie senojo tvenkinio

Iliustracijos iš Žemaičių kultūros draugijos informacijos centro archyvo

1996 metų birželio viduryje Lietuvą aplankė Eduardo André produkraitė, neseniai įsikūrusios Eduardo André asociacijos prezidentė André-Kepelin (Florence André Kaeppelin).

Atvyko į Lietuvą ji puikiai progai pasitaikius: La Croix-en-Touraine [Le krua en Turen] miestelis, kuriame ji gyvena ir dirba, draugauja su Birštonu. Praėjusią vasarą prancūzų delegacija vyko į Birštoną, o į šios delegacijos sudėtį buvo įtraukta ir Ponia Florens Kepelen. Taip ji pirmą kartą atsidūrė Lietuvoje. Šiai kelionei ji ruošėsi daugiau negu metus. 1995 m. balandžio 14 d. laišku p. Kepelen kreipėsi į Lietuvos ambasadą Prancūzijoje, ieškodama žinių apie savo prosenelio darbus Lietuvoje. Ji taip pat jau kuris laikas ir per vykstančius į Lietuvą savo bičiulius ieškojo glaudesnių kontaktų su mūsų parkų specialistais. Mes savo ruožtu ieškojome glaudesnių ryšių su ja, rašėme jai, tikėdamiesi iš jos gauti naujų žinių ar dokumentų apie E. André sukurtus

Su p. Florens susitikau Birštone. Ten ją, jau baigiantis viešnagei Lietuvoje, aplankėme kartu su žmona ir labai smagiai porą valandų pabendravome Birštono klebonijos vestibiulyje. Ji, gavusi iš Birštono savivaldybės automobilį, neseniai buvo aplankiusi visus savo prosenelio Lietuvoje suprojektuotus parkus, tad įspūdžių turėjo daugybę. Nekantriai ėmiau apie juos klausinėti ir išgirdau nemažai netikėtų vertinimų. Pasirodo, kad labiausiai p. Florens patikęs Užtrakis. Ten viskas apleista - ir parkas, ir rūmai, bet, pasak p. Florens, tas apnašas galima ir nuvalyti...

Na, o liūdniausiai viešniai buvę lankantis Trakų Vokėje, kur viskas pakeista... Net gražuoliai architekto Liudviko Markonio suprojektuoto dvaro rūmai paversti negyvenamais administratorių kabinetais. Iš pietų pusės pastatytas griozdiškas silikatinių plytų laboratorijų pastatas, o buvusiuose tvartuose įkurdinta seniūnija. Aplinkui daugybė naujų mūrinių garažų.

P. Florens nuomone, Trakų Vokę atgaivinti būtų sunkiausia. Jos nusivylimo nesumažino nė mano užuomina, kad kai kas ir čia daroma, kad, talkinant kraštovaizdžio architektui Alfonsui Kiškiui (1910-1984), daugiau nei prieš 20 metų rūmų parteriai buvo atkurti...

Apie Palangos parką daug nekalbėjome. Abu buvome tos nuomonės, kad, nors Palangos parkas ir patyrė kai kurių pakeitimų, išsilaikė palyginti neblogai.

Ponia F. Kepelen padovanojo mums Palangos parko autentiško projekto kopiją (tokia kopija p. F. Kepelen padovanojo ir Palangos botanikos parko dabartiniams šeimininkams - red. p.) ir dar kai ką įdomaus papasakojo apie savo prosenelį. Jis buvo pirmasis Europoje kraštovaizdžio architektūros profesorius, nuo 1892 m. dėstęs Versalio nacionalinėje sodininkystės mokykloje (l’Ecole Nationale d’ Horticulture de Versailles). Studentų mokymui E. André naudojo savo kūrybos pavyzdžius. Projektai buvo įrėminti ir sunumeruoti. Jų būta ne mažiau kaip devyniolika, o išliko tik dešimt.. Tarp išlikusiųjų yra ir Palangos parko planas, datuotas 1899 metais. Matyt, autoriui Palangos pavyzdys buvo įdomus ir pamokantis, jei jis jį pateikdavo savo mokiniams. Na, o mums šis autentiškas parko planas dabar padės geriau suprasti parko kūrėjų idėjas ir bus svarbus svarbus kraštovaizdžio architektūros istorijos dokumentas

Ponia Florens maloniai pažadėjo apie savo prosenelį, minėtą Palangos parko planą ateityje ir išsamiau parašyti.

Pasidomėjome apie André (1867-1942) taip pat buvo kraštovaizdžio architektas, kurį laiką dirbęs kartu su tėvu ir 1906 m. žurnale „Revue Horticole” (p. 422-425) išspausdinęs straipsnį apie Palangos parką. (Plačiau apie tai skaitykite „Kultūros baruose” 1987 m. Nr. 6, p. 64).

Rene sūnus Georgas šioje giminėje, tačiau jo dukra p. Florens Kepelen 1968-1970 metais studijavo Versalio sodininkystės mokykloje kraštovaizdžio architektūrą. Bet vėliau ji studijas tęsė Sorbonoje ir baigusi mokslus įsigijo anglų kalbos mokytojos specialybę.

Apie XX a. dešimto dešimtmečio vidurį Prancūzijoje buvo įkurta asociacija E. Kepelen išrinkta jos prezidente. Tai p. Florens grąžino į kraštovaizdžio architektų bendruomenę.