Lietuvos pajūris garsus augalų retųjų rūšių gausumu. Štai Kuršių nerijoje iš 586 savaime augančių augalų 37 rūšys (6,5 %) retos ir labai retos Lietuvos floroje (Bandžiulienė ir kt., 1983).

Pajūrio floros mėginiuose gausiau negu kitose Lietuvos vietose atstovaujamos labai retos Lietuvos floros rūšys (Tuppiauskaitė, 1991). Kuršiu nerijoje aptinkama 13,8 % Respublikos labai retų rūšių augalų, Giruliuose - 9,7 %, kai tuo tarpu labai retų augalų rūšių atstovavimo vidurkis Respublikos floros mėginiuose - 6 %.

Pagal LR aplinkos apsaugos departamento 1991.02.07 d. įsakymu patvirtintą Raudonosios knygos rūšių sąrašą (Vilnius, 1991) pajūryje auga net penkios pirmajai saugumų augalų kategorijai priskirtos rūšys (Eryngium maritimum, Glaux maritima, Myrica gale, Aster tripolium, Erica tetralix), keturiolika antrajai saugumų augalų kategorijai priskirtų rūšių, aštuonios - trečiajai ir dvi - ketvirtajai.

Retųjų rūšių gausumas susijęs su pajūrio ekologinėmis sąlygomis. Kadangi pajūrio kopų ruožas Respublikos teritorijos užima nedidelę dalį ir niekur daugiau nepasikartoja, tai jame prisitaikiusių augti pajūrio rūšių niekur kitur Respublikoje nepasitaiko. Todėl jos Lietuvoje yra labai retos, nors šioje nedidelėje pajūrio „oazėje“ ir gausiai augtų.

Palangos botanikos parke rastos šios tik pajūryje aptinkamos Lietuvos mastu labai retos (I dažnio klasė) rūšys:

1. Ammophila arenaria (L.) Link - pajūrinė smiltlendrė. Auga visame Lietuvos pajūryje. Dažna ir gausiai auga nesutvirtintame kopų smėlyje. Halopsamofitas, smėlynų sutvirtintojas.

2. Anthillis maritima Schweigg - pajūrinis perluotis. Pajūrio kopose, smėlynuose. Psamofitas. Gali pasitaikyti ir žemynų smėlynuose (Bandžiulienė, 1983). Parke auga kopose.

3. Cakile baltica Pobed. - Baltijinė stoklė. Pajūrio smėlynuose, prieškopiuose. Halofitas. Litoralinis endemas. Parke auga baltosiose kopose.

4. Carex arenaria L. - Smiltyninė viksva. Pajūrio kopose ir pušynuose, rėčiau pakrančių smėlynuose. Dažna ir gausiai auga visame pajūryje. Pilkųjų kopų bendrijų augalas. Smėlynų sutvirtintojas. Psamofitas. Parke auga pilkosiose kopose, sausose aikštelėse, pušynuose.

5. Festuca arenaria Osbesk - Pajūrinis eraičinas. Kopų apželėjimo pionierius, sutvirtina kopų smėlį. Dažnas pajūrio kopose, kartais auga pakrančių smėlynuose. Halopsamofitas. Parke auga kopose ir pušyne.

6. Fastuca sabulosa (Anderss.) Lindb. f. - Kopinas eraičinas. Dažnas pajūrio kopose. Rytų Baltijos jūros krante auga ties pietine arealo riba. Retesnis Vakarų Lietuvos žemyniniuose smėlynuose. Kalcifilinis - neutrofilinis psamofitas. Parke auga kopose.

7. Gypsophila paniculata L. - Muitinė guboja. Pajūrio kopose, sausose smėlėtuose vietose. Sulaukėjusi auga smėlėtuose vietose sodybų pievose. Kopų sutvirtintojas. Halofitas. Parke auga sausose užkopinės terasos pievose, baltosiose ir pilkosiose kopose.

8. Honkenya peploides (L.) Ehrh. - Smiltingoji jūrasmiltė. Gausiai auga pajūrio kopose. Halofitas. Parke auga kopose, rastas ir pušyne (4 pav.).

9. Lathyrus maritimus (L.) Bigelow - Pajūrinis pelėžirnis. Neretas pajūrio kopose, kartais pasirodo ežerų krantuose. Halopsamofitas. Parke auga kopose.

10. Leymus arenarius (L.) Hcchst. - Smiltyninė rugiaveidė. Paplitęs kopose visame pajūryje, antriniu būdu pasitaiko ir krašto vidaus smėlynuose. Puikus kopų smėlio sutvirtintojas. Parke dažnai sutinkamas baltosiose kopose.

11. Lineria loeselii Schweigg. - Baltijinė linažolė. Pajūrio smėlynų endemas. Halofitas. Parke auga baltosiose kopose.

12. Pinus mugo Turra - Kalninė pušis. Sodinama pajūryje smėlynams sutvirtinti parkuose. Auga pietvakarinės parko dalies baltosiose kopose.

13. Tragopogon heterospermus Schweigg. - Baltijinis pūtelis. Pajūrio baltosiose ir pilkosiose kopose. Rytų Baltijos pajūrio smėlynų endemas. Smėlynų sutvirtintojas. Kartais randamas žemyninuose smėlynuose. Halofitas. Parko ribose auga kopose.

14. Vicia lathyroides L. - Pavasarinis vikis. Pajūrio sausose pievose, kalvose, šviesiuose pušynuose. Priskiriamas Lietuvos Raudonosios knygos II sparčiai nykstančių rūšių kategorijai. Parke rastas pietrytinėje dalyje.

Kitos Lietuvoje labai retos (1 dažnio klasė), retos (2 klasė) ir riboto 

geografinio paplitimo augalų rūšys.

Labai reti neofitai

15. Geranium pyrenaicum Burm. f. - Pirėninis snaputis. Krūmuose, miškų aikštelėse. Lietuvoje rastas tik Vilniaus apylinkėse ir Švenčionyse. Parke auga pamiškėje.

16. Poa chaixii Vill. - Plačialapė miglė. Natūraliose parkų bendrijose įsikuriantis neofitas. Nuo 1973 m. žinomas iš Raudonvario ir Šešuolėlių parkų. Palangos botanikos parke yra kelios radimvietes.

17. Mimulus guttatus DC. - Geltonžiedis puikūnas. Auginamas darželiuose. Sulaukėjęs aptinkamas šaltiniuose Nemuno, Neries, Grudos, Skroblaus pakrantėse. Parke auga natūraliose bendrijose apie naująjį tvenkinį (1 pav.),

18. Viola odorata L. - Kvapioji našlaitė. Auga lapuočių miškų pakraščiuose, krūmuose, parkuose, kalvose. Auginamas darželiuose sulaukėja. Parke yra 1 radimvietė. Paplitusi šiaurinėje ir šiaurvakarinėje dalyje

19. Carex flacca Schreb. - Melsvoji viksva. Šlapiose pievose, lapuočių miškuose, kalkinguose maistinguose dirvožemiuose. Dažna Šiaurės Lietuvoje. Parke viena radimvietė.

20. Holcus mollis L. - Švelnioji vilnūnė. Krūmuose, kartais dirvose. Sutvirtina smėlį. Saugoma (2 kategorija). Parke viena radimvietė. Lietuvoje paplitusi vakarinėje dalyje.

21. Sanguisorba officinalus L. - Vaistinė kraujalakė. Auga drėgnose vietose. Dažniausiai aptinkama vakarinėje dalyje. Parke 2 radimvietės.

22. Sesleria coerulea (L.) Ard. subsp uliganosa Čalak. - Melsvasis mėlitas. Šlapių durpyninių pievų augalas. Saugoma (II kategorija). Lietuvoje auga tik Šiaurės Vakarinėje dalyje iki jūros. Parke viena radimvietė.

23. Anthericum ramosum L. - Šakotasis šiaudenis. Auga sausuose miškuose, daugiausiai pietryčių rajonuose, taip pat panemunėse. Parke rastas vienas nežydintis egzempliorius.

24. Deschampsia flexuosa (L.) Trin. - Lanksčioji šluotsmilgė. Auga sausuose pušynuose, tyruoliuose ir pan. Labai dažna Vakarų Lietuvoje. Parke taip pat labai gausiai paplitusi.

25. Epipactis atrorubens (Hoffm.) Schult. - Tamsialapis skiautalūpis. Auga sausuose miškuose, ypač gausus kopose. Parke dažnas pilkosiose kopose, retmiškiuose.

26. Linnaea borealis L. - Šiaurinė linija. Auga spygliuočių miškuose. Radimvietės telkiasi pajūrio srityse ir rytinėje Lietuvos dalyje. Parke negausiai, bet sutinkamas.

27. Luzula luzuloides (Lemk) Dandy et Wilmott. - Krūminis kiškiagrikis. Šviesiuose pajūrio miškuose, krūmuose. Labai retas, parke 1 radimvietė pušyne.

28. Pulsatilla pratensis (L.) Mill. - Pievinė šilagėlė. Sausuose šlaituose, pievose, miškuose, kopose. Parke kelios radimvietės.

29. Hieracium bauhinii Besser - Bauhinio vanagė. Sausose pievose, šlaituose miškuose. Retai, bet pasitaiko visoje Respublikoje. Parke rastas pietinėje dalyje.

30. Festuca trachyphylla (Hackel) Krajina - Šiurkštusis eraičinas. Auga paupių smėlinguose šlaituose, pušynuose ant smėlynų miško kelių. Lietuvoje apyretis, Šiaurinėje Lietuvos dalyje nerastas. Parke vidutinio dažnio.

– var. multinervis Stohr. - rastas parko šiaurvakarinėje dalyje, kalvos pašlaitėje. Respublikoje apyretis.

 – var. trachyphylla - apyretis Lietuvoje, parke rastas sausame šlaite.

31. Picris hieracioides L. - Paprastasis kartylis. Palaukėse, palei griovius, miškuose, pamiškėse. Auga Vakarų ir Vidurio Lietuvoje natūraliose pievų ir miškų bendrijose. Parko teritorijoje - žvyringame pagriovyje.

32. Polypodium vulgare L. - Paprastoji šertvė. Miškuose, šlaituose. Lietuvoje apyretė. Saugotina. Parke auga negausiai.

33. Palemonium caeruleum L. - Mėlynasis palemonas. Drėgnose pievose, pamiškėse, krantuose, auginamos darželiuose. Dažnesnis rytiniuose rajonuose, tad radimvietė, parke, pušyne gali būti ir antropogeninės kilmės.

34. Rosa dumetorum Thuill. - Pakrūminis erškėtis. Pamiškėse, pakelėse, retuose miškuose. Lietuvoj apyretis. Parke viena radimvietė.

35. Saxifraga granulata L. - Gubotoji uolaskėlė. Sausuose šlaituose, pievose, pakrantėse. Parke auga sausoje pievoje ir retame pušyne.