|
EDOUARDO
ANDRÉ KŪRYBOS PRINCIPAI LIETUVOS PARKUOSE
Elena
Brundzaitė-Baltrus
Tekstas
parengtas pagal Elenos Brundzaitės-Baltrus publikaciją
„Edouardo André kūrybos principai Lietuvos parkuose“, išspausdintą
2001 m. Vilniaus
dailės akademijos išleistoje knygoje „Lietuvos želdynų
ateitis“, p. 69-70
 |
 |
 |
| Palangos
botanikos parko fragmentai. Danutės Mukienės nuotraukos,
2003 m. bitrželio pabaiga |
Didelę istorijos ir
kultūros paminklų dalį Lietuvoje sudaro parkai -
ansambliai, turintys istorinę bei architektūrinę
vertę. Jie atspindi XIX a. dvasinę bei materialinę
kultūrą, techninius sumanymus, buitį, socialinę
situaciją. Šiai grupei priklauso ir Palangos parkas.
Didžiulę įtaką padarė
Lietuvos parkų kūrime žymus prancūzų kraštovaizdžio
architektas E. André. Jis savo fundamentaliame veikale
„L'Art des jadins“, 1879, Paris, išdėstė naujus
parkų projektavimo principus ir praplėtė tuo laiku
vyravusią eklektinę parkų kūrimo Europoje tendenciją.
E. André savo projektinius
uždavinius formulavo vadovaudamasis fiziologiniais
žmogaus poreikiais, laikydamas, kad svarbiausia rasti
vientisumą įvairovėje, ansamblyje, atskirų detalių
įvairovę. Pagrindinę reikšmę jis skyrė tapybiniams
akcentams, kraštovaizdžio grožio ir architektūros
elementų jungčiai. Taip pat suformulavo pagrindinius
plano-tūrio kompozicijos principus ir nustatė jų
dėsningumus. Juos sudaro: tarpusavio santykiai, atskirų
elementų atstumai tarp įvairių zonų, žiūrėjimo
kampai, nustatymas optimalaus mastelio, vandenų, reljefo
ir želdinių komponavimo principai.
Visa rai ryškiai matoma
keturiuose Lietuvos parkuose, kuriuos suprojektavo E. André:
-
Palangos parke, kur puikiai
surastas paties parko santykis su supančia aplinka;
-
Užutrakio parke, kuris
išsiskiria siužetinių erdvių dinamiškumu.
-
Trakų Vokės ir Lentvario
parkuose, kuriuose akivaizdi kraštovaizdžio grožio bei
architektūros elementų jungtis.
- Išvada:
- Neįmanomas istorinių
parkų-ansamblių atkūrimas ir regeneracija Lietuvoje be
išsamios E. André kūrybos analizės bei jos kruopštaus
tyrinėjimo.
|