-
-
- VAIVA
IR STEPAS DEVEIKIAI APIE PALANGOS BOTANIKOS PARKO SUKŪRIMĄ
-
 |
 |
A.
Andrė Palangos
parko planas |
Dabartinio
Palangos
parko planas |
-
- Palangos parko istorija, Eduardo
Andrė gyvenimu ir jo darbais daugelį metų domisi ir
publikacijų šia tema yra nemažai paskelbę Vaiva ir Stepas
Deveikiai. Je pažymi, kad D. Bois'o parašytame Eduardo
Andrė nekrologe ir vėliau prancūzų išleistose
enciklopedijose detaliau nieko neminima apie E. Andrė veiklą
nuo 1892 metų, kai jis tapo profesoriumi. Neminimas ir
Lietuvos vardas. Tik lenkų literatūroje yra duomenų apie
Tiškevičių dvarų sodybas Lietuvoje ir E. Andrė. Kol kas
nežinoma, kokiomis aplinkybėmis ir kuris iš Tiškevičių
susipažino su E. Andrė ir jį pasikvietė į Lietuvą.
Kuriuos iš penkių Lietuvoje sukurtų parkų jis projektavo
pirmiausia. Spėjama, kad visus kartu.
- R. Pilkauskas istoriko ir
diplomato P. Klimo sūnaus padedamas aptiko iliustraciją „Palangos
parkas (Kuršas, Rusija)", išspausdintą „Revue
horticole" žurnale (ji surasta Maskvoje, buvusioje TSRS
MA Vyriausiojo botanikos sodo bibliotekoje saugomame šio
žurnalo 1906 metų komplekte (P. 422-425), kur išspausdintas
E. F. Andrė sūnaus, taip pat kraštovaizdžio architekto,
Renė Eduardo Andrė straipsnis. Su šiuo straipsniu R.
Pilkauskas Lietuvos skaitytojus supažindino „Kultūros
barų” žurnale (1987 m. Nr. 6. P. 64-65). E. Andrė sūnus
savo rašinyje gana išsamiai pasakoja apie Palangos parko
tvenkinio kūrimą, rūmų aplinkos formavimą. Jis rašo, kad
„ (... ) Impozantiška rūmų architektūra menkai sutapo su
švelniomis kopų formomis. Mes nusprendėme apsupti rūmus
plačia smėlio esplanada, kuri šiaurėje stačiai nukertama
pastatant mūro sieną su baliustrada... Želdinimą vykdėme
pagal metodinę programą”. Parko kūrėjų dėmesys
pirmiausia buvo nukreiptas į Palangos miško medynus ir
vietinę augmeniją. Žavėtasi vietinėmis medžių rūšimis
ir ypač parko vietoje augančiomis Rygos pušimis (Pinus
sylvestris L. f. rigensis Loud. ), taip pat brukne, varnauoge,
kurios panašios į visžalius pietų kraštų augalus.
;)
;)
