Prisiminimai, mintys apie Palangos parką

 

ANTANAS DAUKŠA:

 

Manau, kad Palangos parkas - meno ir gamtos kūrinys. Jame matome tai, ką gali padaryti žmogaus protas, kai apgalvotai, kūrybiškai sujungiamas mokslas, kūryba ir gamtos grožis. Čia sukurta vertybė šimtmečiams. Kartos keičiasi, o tai, kas Palangos parke padaryta, visiems kelia ir kels džiaugsmą.

Aš pats Palangos botanikos parke pradėjau dirbti 1966 metais. Kai įsijungiau į kolektyvą, pagrindiniai parko tvarkymo darbai, numatyti parko rekonstrukcijos projekte, jau buvo atlikti. Mes toliau prižiūrėjome parką, įrenginėjome papildomus takus. Birutės kalno pietinėje dalyje tuo laiku buvo dar mažai lankoma zona - čia vinguriavo tik vienas keliukas, tad buvo pradėta jų įrenginėti daugiau. Centrinėje dalyje takai buvo, tačiau pavasarį jie prašlapdavo, žmonės eidavo žolynais - jiems būdavo nepatogu ir žolynai nukentėdavo. Nutarėme takus ir ten gerinti. Pildavome dolomito skaldą ir takai pasidarydavo kietesni. Vėlesniais metais daug dirbome įrengdami parko apšvietimą. Kazimieras Urbonavičius tam itin daug laiko ir sveikatos paaukojo. Darbai buvo atlikti didžiuliai. Neužteko pastatyti prožektorius. Reikėjodirbti labai apgalvotai, kad įdomesni medžiai iš kelių kampų būtų apšviečiami, išryškinti, gerai atrodytų kitų fone. Didžiuliai darbai buvo atliekami ir įrengiant lietinimo sistemą. Kiek tada žemės buvo iškasta, kiek vamzdžių paklota! Visa tai darėme norėdami, kad parkas būtų šiuolaikiškesnis, kad jis geriau būtų prižiūrimas, įdomus lankytojams.

  ©  Lietuvos dailės muziejus,                                                                                                                                                          Atnaujinta  2010.07.13
  ©  Palangos botanikos parkas,
  © Žemaičių kultūros draugijos informacijos centras
Svetainės technologinė priežiūra: Unesco katedra humanitarams, Matematikos ir informatikos institutas