Daugelis kretingiškių ir
Kretingos svečių atkreipia dėmesį į senosiose Kretingos
kapinėse stūksančią neogotikinę raudonų plytų mūro
koplyčią, kuri jau tapo miesto architektūriniu simboliu.
Jis pasakoja apie buvusių Kretingos savininkų, vienos
galingiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų
grafų Tiškevičių giminės didingą praeitį
Koplyčią pagal žymaus švedų
kilmės architekto Karlo Eduardo Strandmano projektą 1893 m.
pastatė paskutinysis Kretingos savininkas Aleksandras
Tiškevičius, tokiu būdu nutaręs pagerbti
savo tėvo,
Kretingos, Lentvario, Darbėnų, Grūšlaukės, Palangos,
Užtrakio dvarininko, Tiškevičių rūmų ir fabrikų bei
gamyklų Vilniuje savininko Juozapo Tiškevičiaus atininimą
ir įrengti šeimos kapavietę.
Jos statybai buvo naudojamos
Kretingos dvaro plytinėje pagamintos plytos, o profiliuotos
figūrinės plytos parvežtos iš Įsručio, buvusio Rytų
Prūsijoje. Koplyčia susideda iš dviejų dalių - apačioje
esančio rūsio-mauzoliejaus ir virš jo kylančios
koplyčios, kurioje įrengtas choro balkonas, pastatyti
suolai-klaupkos ir neogotikinis altorius. Koplyčios duris
puošė mediniai bareljefai su grafų Tiškevičių šeimos
herbais ir neogotikinėmis rozetėmis. Teigiama, kad duris,
choro laiptus ir balkoną bei suolus-klaupkas padarė dvaro
stalius Vladislovas Suchanekas, Kretingos dvaro orkestro
muzikanto Pranciškaus Suchaneko sūnus, o altorius parvežtas
1894 m. iš Varšuvos (Lenkija). Jį puošė Nukryžiuotojo
bareljefas ir 4 apaštalų skultūros.
Grafai Tiškevičiai paliko
ryškų pėdsaką Kretingos ir Lietuvos istorijoje. Vienas
turtingiausių ir įtakingiausių XIX a. Lietuvos didikų
Juozapas Tiškevičius gimė 1835 m. Vokėje (dab. Trakų r.).
Tarnavo karininku Rusijos kariuomenėje. Iš tėvo paveldėjo
Palangą, įsigijo Lentvario, Užtrakio ir Kretingos dvarus.
Iš pradžių rezidavo Lentvaryje, o 1875 m. persikėlė į
Kretingą. Jis iš pagrindų pertvarkė
Kretingos dvaro rūmus, prie jų pristatė stiklinę
oranžeriją, vadinamą Žiemos sodu, atnaujino vaismedžių
sodą ir parką, suteikdamas jam puošnių ir atrakcingų
prancūziškojo stiliaus parko elementų. Dalį kapitalo
investavo į pramonę ir prekybą, Vilniuje įkūrė garinį
malūną, Lentvaryje pastatė vielos ir vi-
nių fabriką, įkūrė Palangos kurortą su kurhauzu,
gydyklomis ir maudyklėmis, kuriame taip pat pastatė plytinę
ir uostą, įsigijo garlaivį. Juozapas Tiškevičius mirė
1891 m. Jo palaikai buvo užbalzamuoti ir saugomi senųjų
parapijos kapinių Šv. Jurgio koplyčioje, o 1893 m. perkelti
į naujai pastatytos Tiškevičių šeimos
koplyčios-mauzoliejaus rūsį.
Greta jo XIX a. pab. atgulė
anūkė Marija Tiškevičiūtė - Aleksandro Tiškevičiaus
vyriausioji duktė, mirusi 3-4 metų amžiaus, 1919 m. -
žmona Sofija Tiškevičienė, o 1941 m. birželio pab. -
anūkas Kazimieras Tiškevičius (1896-1941). Jis buvo
Aleksandro Tiškevičiaus sūnus, 1941 m. birželio sukilimo
dalyvis, žuvęs netoli Skuodo. Iš pradžių Kazimieras
Tiškevičius buvo palai-
dotas Narvydžių (Skuodo) kapinėse, o frontui nuslinkus į
rytus, jo palaikai parvežti į Tiškevičių šeimos
koplyčią-mauzoliejų K.retingoje.
Be jų, apie 1938-1939 m.
koplyčioje buvusi palaidota Sekler, Tiškevičių šeimos
mokytoja. Juozapo Tiškevičiaus dukters Marijos
Tiškevičiūtės draugė, atvykusi iš Anglijos. 1940 m. ten
pat atgulė Jadvyga Tiškevičienė - Juozapo Tiškevičiaus
sūnaus, Užtrakio dvarininko Juozapo Tiškevičiaus žmona,
1939 m. atvykusi į Kretingą pas vyro brolį Aleksandrą
Tiškevičių iš rusų okupuoto Vilniaus krašto.
Sovietmečiu koplyčios rūsyje
palaidotų žmonių palaikai ne kartą buvo išniekinti,
išmėtyti iš karstų, o kaukolės išnešiotos. Paskutinį
kartą mirusiųjų palaikai sudėti į karstus 1990 m. Išliko
tik 3 karstai, iš kurių vienas puoštas raižiniais.
Siekiant sutvarkyti ir
identifikuoti koplyčioje išlikusius palaikus, Lietuvos
Respublikos kultūros ministerijos Kultūros vertybių
apsaugos departamento direktoriaus 2000 m. gruodžio mėn. 20
d. įsakymu Nr. 360 „Dėl komisijos sudarymo išniekintų
palaikų Kretingos kapinių koplyčioje sutvarkymo ir jų
įtraukimo į kultūros vertybių registrą išvadoms pateikti“
buvo sudaryta komisija, kuri, dalyvaujant antropologui R.
Jankauskui, 2000 m. gruodžio 28 d. apžiūrėjo išniekintus
palaikus Kretingos koplyčioje-mauzoliejuje, atliko karstuose
ir dėžėse laikomų palaikų identifikaciją.
Nustatyta, kad palaikai smarkiai
išniekinti - trūksta kaukolių, dalies kaulų.
Preliminariais duomenimis manoma, kad pavyko identifikuoti tik
Sofijos Tiškevičienės ir jos anūko Kazimiero
Tiškevičiaus palaikus. Komisija pasiūlė restauruoti
rūsyje esantį paprastą medinį karstą, kuriame buvęs
palaidotas Kazimieras Tiškevičius, ir raižytais ornamentais
puoštą Sofijos Tiškevičienės karstą.
Laimučio Januškevičiaus
nuotraukos
;)
;)
;)
;)
