Istorija

ŠVENTOSIOS GYVENVIETĖ
Svarbiausios istorijos datos ir faktai
 
Rimutė Rimantė. „Lietuva iki Kristaus“. Kaišiadorys, 1995 Rimutė Rimantienė. „Šventoji“. Narvos kultūros gyvenvietės. Vilnius: „Mokslas“, 1979 Rimutė Rimantienė. „Šventoji. „Pamarių kultūros gyvenvietės“. Vilnius: „Mokslas“, 1980 
  • 1542 m. Šventoji pažymėta H. Celijaus žemėlapyje. 

  • Šventoji - sena žvejų gyvenvietė.

  • Šventoji įkurta prie Šventosios upės, kurios ilgis - 73 km. (Lietuvos-Latvijos valstybinė siena palei Šventosios upę eina daugiau kaip 30 km) žiočių.

  • XV-XVI a. Šventosios uostas sudarė rimtą konkurenciją kitiems Baltijos šalių uostams, ypač kai anglų pirkliai gavo privilegiją Šventojoje įrengti uostą, į kurį galėtų įplaukti dideli prekybiniai laivai.

  • 1685 metais Šventoji gavo teisę savarankiškai prekiauti ir vystyti jūrų verslą.

  • 1701 m. Šiaurės karo metu Šventosios uostas buvo sugriautas.

  • 1923- 1925 vyko uosto atstatymo darbai.

  • 1939-1940 m. buvo tvarkomas pietinis ir šiaurinis Šventosios uosto molas.

  • Po Antrojo pasaulinio karo Šventosios uosto teritorija priklausė žvejybos ūkiui „Pajūris“.

  • ]Šventojoje ant kopos 1982 m. pastatyta skulptūra „Žvejo dukros“' (skulpt. Z. Pranaitytė ).

  • 1973 m. Šventoji prijungta prie Palangos ir tapo Palangos kurorto dalimi.

  • Šventojoje dabar gyvena apie 2000 gyventojų.

  • Vasarą Šventojoje labiausiai mėgsta poilsiauti šeimos.

 

  ©  Lietuvos dailės muziejus,                                                                                                                                                          Atnaujinta  2010.07.13
  ©  Palangos botanikos parkas,
  © Žemaičių kultūros draugijos informacijos centras
Svetainės technologinė priežiūra: Unesco katedra humanitarams, Matematikos ir informatikos institutas