- Kažin ar daug ką
mokslininkai butų galėję pasakyti apie gintarą, jo
kilmę, susidarymo laiką ir aplinką, jeigu jis pats
nebūtų savyje užkonservavęs bent dalelės savo
istorijos. Kai kuriuose gintaro gabaluose randame
prieš dešimtis milijonų metų į tekėjusius sakus
įkliuvusių augalų dalių ar sėklų, medžio
šakelių, spyglių, įvairių muselių, skruzdžių,
vorų bei kitokių gyvių ir netgi vandens lašų,
kurie, likę neišgaravę, įrodo gintaro tankumą, jo
„hermetiškumą“. Tokius gintare
užsikonservavusius gyvūnėlius, augalus ir visokius
kitokius smulkius daiktelius vadiname inkliuzais.
Inkliuzai patvirtina, kad gintaras yra augalinės
kilmės, kad jis susidaręs iš lipnių, minkštų,
greitai kietėjusių ir vėliau suakmenėjusių sakų.
Jiems bevarvant, į juos pakliuvę didesni gyviai
išsigelbėdavo, o smulkūs žūdavo, palaidoti
gražiame, bet negailestingame karste.
- Inkliuzai turi didelę
reikšmę ne tik gintaro istorijai, bet ir gamtos
evoliucijos mokslams: jie yra tiesioginiai šaltiniai
prieš daugelį milijonų metų Žemėje buvusiai
florai ir faunai pažinti. Iš inkliuzų mokslininkai
sužinojo apie daugelį eoceno laikotarpio pradžios
augmenijos ir gyvūnijos rūšių. Prof. P. Šivickis
teigia, kad iš visų žinomų vabzdžių šeimų
maždaug 166 šeimų atstovai, tai yra maždaug
trečdalis jų, rasti gintare [1]. Skruzdžių gintare
priskaičiuojamos 92 rūšys. Daugumas jų aptinkamos
ir dabar.
- Gintaro muziejuje
eksponuojama turtinga inkliuzų kolekcija parodo
lankytojui šimtą tų gilios senovės vabzdžių ir
augmenijos fragmentų. Ypač įdomūs stambesnių
gyvių - vorų, peteliškių - ir augalų didesnių
šakelių inkliuzai.
- Inkliuzų kolekcija
nuolat papildoma naujais eksponatais, randamais mūsų
pajūryje. Ilgainiui ši kolekcija sudarys itin
vertingą mokslinį muziejaus rinkinių fondą.
-
- Nuorodos:
- 1. Šivickas K. Gintare
randamieji organizmai, Kaunas, 1929.
;)
;)
;)
;)
;)
