GRAFO FELIKSO TIŠKEVIČIAUS GINTARO KOLEKCIJA
 
Fragmentai iš Antano Tranyzo publikacijos „Grafai Tiškevičiai ir muziejai“, išspausdinto leidinyje „Lietuvos dailės muziejaus Metraštis. II“ (V., 1998)
 
Plangos grafas feliksas Tiškevičius. Nuotrauka iš Antano Tranyzo archyvoPalangos grafas Feliksas Tiškevičius savo rūmuose buvo sukaupęs vertingą archeologinio gintaro kolekciją. Tai buvo neolito ir žalvario amžiaus pradžios 153 dirbiniai, kuriuos grafas surinko 1905-1907 metais pajūrio pelkėse pradėjęs kasti gintarą. Grafo Felikso Tiškevičiaus archeologinio gintaro rinkinys XX amžiaus pradžioje buvo eksponuotas Paryžiuje ir labai aukštai įvertintas parodoje, buvęs labai brangiai vertinamas ir vis dėlto jis nepateko į užsieniečių rankas, bet į savo vietinį muziejų, ir tai dovanai.
Patys gintaro dirbiniai nekaip teišrodo: maži, labai storai patina (puvėsių sluoksniu) aptraukti, menkai apdailinti, bet jie daug ką pasako apie mūsų senąją praeitį, ir tai apie Palangos, Kretingos apskrities praeitį. Mat gintaras jau nuo labai senų laikų buvo prekybos dalykas – prekė. Jis rišo labai tolimas tautas...
Palangos rinkinio dirbiniai nėra vienalaikiai - atskiros jų grupės priklauso skirtingiems laikotarpiams. Spėjama, kad šis rinkinys buvo sudarytas iš Palangos ir Šventosios apylinkių durpynuose rastų dirbinių, taip pat iš gintaro žaliavos.
Iš Kretingos rinkinį netrukus perėmė Kauno M. Čiurlionio dailės muziejus. 1960 metais rinkinys kartu su archeologijos skyriumi buvo perduotas Kauno valstybiniam istorijos muziejui, o šiuo metu eksponuojamas Gintaro muziejaus ekspozicijoje.
Rinkinį sudaro įvairių formų dirbiniai: pakabučiai, karoliai, skritulėliai, sagos su V raidės formos skylutėmis. Dalis jų savo forma yra beveik identiški Juodkrantės lobio dirbiniams ir priskirtini neolito laikotarpiui. Kai kurie Palangos, kaip ir Juodkrantės, rinkinio dirbiniai ornamentuoti taškais, rėželiais, duobutėmis. Vienas rinkinio dirbinys schematiškai vaizduoja žmogų (žymus kojų dvišakumas, neryškus liemens įsmaugimas). Viena koja nulaužta. Viršutinėje figūrėlės dalyje - galvoje - pragręžta skylutė. Iš to galima spręsti, kad figūrėlė buvo nešiojama kaip amuletas. Ši figūrėlė, kaip ir skydo formos pakabučiai, sagos su V raidės formos skylutėmis bei cilindriniai karoliai, priskiriami neolitui. Kiti Felikso Tiškevičiaus rinkinio dirbiniai: skridinėliai - karoliai, skridiniai-verpstukai, nemaža dalis pakabučių iš vėlesnio meto - žalvario ir netgi geležies amžiaus.
Rinkinyje yra 11 pailgintų karolių ir 4 jų fragmentai. Iš jų tiktai vienas baigtas padaryti - nutekintas, nušvitintas. Visi kiti tik pradėti gaminti: vienas pradėtas drožti, be skylučių; kitas tik pradėtas gręžti, bet dar netekintas. Viename aiškiai matyti, kaip meistrui nepasisekė baigti gręžti, nes iš abiejų galų skylutės nesuėjo. Tada meistras ėmė ir pragręžė skersai per vidurį, tokiu būdu sujungęs abi išilgines skylutes.
Išsiskiria ir skydiniai pakabučiai. Vienų skylutės padarytos bukame gale, kitų - smailiajame.
Didžiausią kolekcijos dalį sudaro įvairios sagos. Daug jų yra nebaigtų: nutekintos, bet dar neišgręžtos skylutės, kitos priešingai - netekintos, bet skylutės jau išgręžtos.
Labai gražūs yra du karoliai. Vieno, mažojo, yra likusi tiktai pusė, o didysis ornamentuotas punktyrinėmis lygiagretėmis bei persikertančiomis linijomis.
Nemažą dalį sudaro keturkampiai pakabučiai. Jie gražiai nudailinti, bet netaisyklingos formos, matyt, buvo naudojama natūrali paties gintaro gabaliuko forma. Dalis pakabučių savo išvaizda primena kirvukus bei kitus namų apyvokos daiktus. Didelė aprašomo rinkinio dalis, apie 18 vienetų, yra įvairūs beformiai pakabučiai. Jie galėjo būti naudojami kaip papuošalai arba amuletai.
Antrąją grupę sudaro įvairūs karoliai: tobulai ištekinti, skylutės visiškai lygios, taisyklingos. Taip pat išsiskiria įvairūs žiedai ir verpstukai.
Į archeologinių Palangos gintaro dirbinių rinkinį atsitiktinai pateko vėlesnių laikų geldelė-peleninė. Nenorint rinkinio ardyti, ji eksponuojama kartu su senųjų amžių kūriniais.
Nepaisant surinktų archeologinių dirbinių amžiaus skirtumų bei skirtingų apdirbimo būdų, jie turi didelę istorinę ir pažintinę vertę. Iš to galima spręsti, kad Lietuvos pajūris nuo seno buvo vienas svarbiausių gintaro apdirbimo centrų, nes čia buvo gausu žaliavos, čia susikūrė senos gintaro apdirbimo tradicijos.
Todėl Felikso Tiškevičiaus surinkta archeologinio gintaro kolekcija užima garbingą vietą Palangos gintaro muziejaus ekspozicijoje.
 
Panaudota literatūra:
1. Balys Tarvydas. Senovės gintarinių papuošalų rinkinys. Gimtasai kraštas. 1937, sausis-kovas.
2. Rokas Marijus Trocevskis. Pirmasis Lietuvos archeologas. Mokslas ir gyvenimas. 1988, Nr. 10.

 

 
  © Lietuvos dailės muziejus. ISSN 1648-8849
  © Palangos botanikos parkas
  © Žemaičių kultūros draugijos informacijos centras
  Lietuvos dailės muziejaus filialas Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centras

 

Atnaujinta 2016.01.04