KAIP APDIRBAMAS GINTARAS? 

 

2002-2003 metų vasaromis Palangos Gintaro muziejuje didelio susidomėjimo sulaukė kūrybinę praktiką atlikę Vilniaus dailės akademijos Telšių taikomosios dailės skyriaus studentai, kurie muziejaus lankytojams suteikė progą stebėti gintaro apdirbimo procesą. jau pirmaisiais metais į muziejų užsukę žmonės galėjo pasigrožėti originaliais Beatos Sietišienės, Linos Timukaitės, Vitos Žymančiūtės, Redos Gaudešiūtės ir Stanislovo Šidiškio juvelyriniais dirbiniais, kurie būdavo sukuriami čia pat, lankytojams stebint, pabendrauti su menininkais, daugiau sužinoti apie gintaro savybes, bei jo apdirbimo technologiją.

Idėją muziejuje parodyti gintaro apdirbimo kūrybinį procesą Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys atsivežė iš Sevilijoje vykusios tarptautinės parodos. Dinamika visuomet pritraukia daugiau dėmesio nei statiški darbai, todėl ir Gintaro muziejaus darbuotojai bei VDA Telšių taikomosios dailės skyriaus studentai, siekdami pagyvinti muziejaus gyvenimą, ėmėsi šio įdomaus projekto.

Didelis lankytojų susidomėjimas ir entuziazmas paskatino muziejininkus ir studentus tęsti projektą. 2003 m. vasarą Gintaro muziejuje kelias savaites taip pat kūrė Lietuvos dailės Akademijos Telšių skyriaus studentai, veikė jų darbų paroda.

 

Išsamiau apie tai:

 

KŪRYBINĖ STUDENTŲ STOVYKLA

 

2002 metais prasidėjo Palangos gintaro muziejaus bendradarbiavimas su Vilniaus dailės akademijos Telšių taikomosios dailės skyriumi. Dvi vasaras muziejuje šurmuliavo jaunimas. Savo kūrybinės praktikos metu studentai nemažai lankytojų priviliodavo kūrybiniu procesu. Šis procesas labai domina lankytojus - dinamika visada įdomiau nei statiškas eksponavimas.

Kasdien po dvi valandas buvo galima stebėti gintaro šlifavimą, gintaro ir metalo virsmą nekasdieniškais objektais. Studentai šį kartą į visiems gerai pažįstamą ir šiek tiek įgrisusią medžiagą pažvelgė naujoviškai, netradiciškai.

VDA lektorius Vytautas Mockaitis, vadovavęs studentų praktikai, 2002 metų vasarą muziejuje pristatė studentų kursinių darbų parodą tema „Vienas - dviejuose trijuose“. Tai reiškia, kad vienu metu juvelyrinis dirbinys gali atlikti dvi arba tris funkcijas. Jaunoji juvelyrų karta yra už tai, kad kiekvienas dirbinys būtų originalus, nepakartojamas: išardžius objektą, lieka žiedas su gintaro akute ir dvi originalios sagės, o viską sudėjus, turime modernią namų interjero detalę. Naujai buvo pažvelgta į patį gintarą: jį stengtasi kuo mažiau keisti, išsaugoti natūralią faktūrą. Šiuo atveju ne gintaras tarnauja metalui, o atvirkščiai - metalas gintarui. Netradicinės dirbinių formos kiek šokiravo. Jos visiškai skyrėsi nuo akiai įprastų tradiciškai nugludintų papuošalų. Studentų sukurtuose darbuose atsiskleidžia gintaro gamtinė struktūra. Jiems svetimas pamėgdžiojimas, kičas, gintaro kaitinimas, spalvinimas. Studentų B. Sietišienės, L. Timukaitės, V. Žymančiūtės, R. Gaudešiūtės ir S. Šidiškio darbai patraukia originalumu, autorių noru prisiliesti prie amžinybės.

2003 m. vasarą Palangoje vykusioje kūrybinėje stovykloje dvi savaites praleido Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės ir dizaino fakulteto studentai U. Blažytė, J. Čiutaitė, U. Kuprijonaitė, L. Kevintaitė, S. Malaškevičiūtė, N. Poškutė, A. Valukonytė ir T. Urbonas. Jiems ir šį kartą vadovavo dėstytojas dizaineris V. Mockaitis. Studentai gintaro gabaliukus su inkliuzais derino ne tik su metalu, tačiau ir su neįprastomis medžiagomis - medžiu, plastmase, epoksidinėmis dervomis, špagatu, organiniu stiklu. Jie gintaro muziejuje surengė ir stovyklos metu kurorte sukurtų dirbinių parodą „Laisvė inkliuzams“.

Šis bendras Palangos gintaro muziejaus ir Vilniaus dailės akademijos projektas buvo vaisingas. Jis įnešė į muziejaus akademišką gyvenimą gyvybės, nemažai naujumo ir originalumo.