KAIP
APDIRBAMAS GINTARAS?
2002-2003 metų vasaromis Palangos Gintaro
muziejuje didelio susidomėjimo sulaukė kūrybinę praktiką
atlikę Vilniaus dailės akademijos Telšių taikomosios dailės
skyriaus studentai, kurie muziejaus lankytojams suteikė progą
stebėti gintaro apdirbimo procesą. jau pirmaisiais metais į muziejų užsukę žmonės
galėjo pasigrožėti originaliais Beatos Sietišienės, Linos
Timukaitės, Vitos Žymančiūtės, Redos Gaudešiūtės ir
Stanislovo Šidiškio juvelyriniais dirbiniais, kurie būdavo
sukuriami čia pat, lankytojams stebint, pabendrauti su
menininkais, daugiau sužinoti apie gintaro savybes, bei jo
apdirbimo technologiją.
Idėją muziejuje parodyti gintaro
apdirbimo kūrybinį procesą Lietuvos dailės muziejaus
direktorius Romualdas Budrys atsivežė iš Sevilijoje vykusios
tarptautinės parodos. Dinamika visuomet pritraukia daugiau
dėmesio nei statiški darbai,
todėl ir Gintaro muziejaus darbuotojai bei VDA Telšių
taikomosios dailės skyriaus studentai, siekdami pagyvinti
muziejaus gyvenimą, ėmėsi šio įdomaus projekto.
Didelis lankytojų susidomėjimas ir
entuziazmas paskatino muziejininkus ir studentus tęsti projektą.
2003 m. vasarą Gintaro muziejuje kelias savaites taip pat kūrė
Lietuvos dailės Akademijos Telšių skyriaus studentai, veikė jų
darbų paroda.
Išsamiau
apie tai:
KŪRYBINĖ STUDENTŲ
STOVYKLA
2002 metais prasidėjo
Palangos gintaro muziejaus bendradarbiavimas su Vilniaus
dailės akademijos Telšių taikomosios dailės skyriumi.
Dvi vasaras muziejuje šurmuliavo jaunimas. Savo
kūrybinės praktikos metu studentai nemažai lankytojų
priviliodavo kūrybiniu procesu. Šis procesas labai
domina lankytojus - dinamika visada įdomiau nei
statiškas eksponavimas.
Kasdien po dvi valandas buvo
galima stebėti gintaro šlifavimą, gintaro ir metalo
virsmą nekasdieniškais objektais. Studentai šį kartą
į visiems gerai pažįstamą ir šiek tiek įgrisusią
medžiagą pažvelgė naujoviškai, netradiciškai.
VDA lektorius Vytautas
Mockaitis, vadovavęs studentų praktikai, 2002 metų
vasarą muziejuje pristatė studentų kursinių darbų
parodą tema „Vienas - dviejuose trijuose“. Tai
reiškia, kad vienu metu juvelyrinis dirbinys gali atlikti
dvi arba tris funkcijas. Jaunoji juvelyrų karta yra už
tai, kad kiekvienas dirbinys būtų originalus,
nepakartojamas: išardžius objektą, lieka žiedas su
gintaro akute ir dvi originalios sagės, o viską
sudėjus, turime modernią namų interjero detalę. Naujai
buvo pažvelgta į patį gintarą: jį stengtasi kuo
mažiau keisti, išsaugoti natūralią faktūrą. Šiuo
atveju ne gintaras tarnauja metalui, o atvirkščiai -
metalas gintarui. Netradicinės dirbinių formos kiek
šokiravo. Jos visiškai skyrėsi nuo akiai įprastų
tradiciškai nugludintų papuošalų. Studentų sukurtuose
darbuose atsiskleidžia gintaro gamtinė struktūra. Jiems
svetimas pamėgdžiojimas, kičas, gintaro kaitinimas,
spalvinimas. Studentų B. Sietišienės, L. Timukaitės,
V. Žymančiūtės, R. Gaudešiūtės ir S. Šidiškio
darbai patraukia originalumu, autorių noru prisiliesti
prie amžinybės.
2003 m. vasarą Palangoje
vykusioje kūrybinėje stovykloje dvi savaites praleido
Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės ir dizaino
fakulteto studentai U. Blažytė, J. Čiutaitė, U.
Kuprijonaitė, L. Kevintaitė, S. Malaškevičiūtė, N.
Poškutė, A. Valukonytė ir T. Urbonas. Jiems ir šį
kartą vadovavo dėstytojas dizaineris V. Mockaitis.
Studentai gintaro gabaliukus su inkliuzais derino ne tik
su metalu, tačiau ir su neįprastomis medžiagomis -
medžiu, plastmase, epoksidinėmis dervomis, špagatu,
organiniu stiklu. Jie gintaro muziejuje surengė ir
stovyklos metu kurorte sukurtų dirbinių parodą „Laisvė
inkliuzams“.
Šis bendras Palangos
gintaro muziejaus ir Vilniaus dailės akademijos projektas
buvo vaisingas. Jis įnešė į muziejaus akademišką
gyvenimą gyvybės, nemažai naujumo ir originalumo.